03 Spa 2018

Visi BIM keliai veda į CDE greitkelį

Statinio informacinio modeliavimui BIM įsitvirtinant Lietuvos statybų sektoriuje, daugėja ir kuo įvairiausių renginių, skirtų BIM (angl. Building Information Modelling, BIM). Įdomūs ir prasmingi susibūrimai, kuriuose pristatomi geriausi Lietuvos įmonių projektai, kuriuose dalijamasi praktinėmis žiniomis ir pavyzdžiais, kokia yra ar galėtų būti BIM nauda. Tačiau esama ir renginių, kurie per pristatomus naujausius sprendimus ir technologijas smarkiai išplečia BIM suvokimo lauką, suaudrina vaizduotę ir sustiprina ambicijas – „ir mes taip galime!“

Būtent tokia buvo tarptautinė konferencija „BIM and Beyond. Baltic Tour 2018“, vykusi rugsėjo 21 d. LITEXPO parodų rūmų didžiausioje salėje. Daugelis konferencijos pranešėjų vienaip ar kitaip interpretavo tiek patį BIM, tiek ir „beyond“ – kas slypi už BIM šiandien ir ką ten rasime rytoj.

Konferenciją organizavo inovacijų įmonė UAB „IN RE“, o jos technologinis parneris – globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“, teikianti kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti. „IN RE“ šiai tarptautinei bendrovei atstovauja nuo 1997 m. ir turi „Bentley Gold Channel Partner“ statusą.

Per kuo įvairiausius pranešimus konferencijoje išryškėjo pagrindiniai akcentai – BIM akronime iš tiesų svarbiausia raidė yra I – informacija (bet tas jau buvo žinoma), dabar BIM modeliuose jos galima sukaupti itin daug. Bet kaip ją valdyti?

Visi projekto dalyviai, nors ir turėdami skirtingas funkcijas, veikia kartu bendrame visiems projekte, tačiau neretai jiems trūksta realaus bendradarbiavimo, suderinto keitimosi duomenimis ir jų srautų valdymo. Konferencija išryškino, kokios naudos projektuotojai ir rangovai gali gauti, kai bendradarbiaujama kartu kuriant ir kaupiant informaciją bendrojoje valdomoje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kokios naudos iš to turi užsakovai – statytojai ir infrastruktūros naudotojai, ir kaip jie patys tuos duomenis gali toliau papildyti panaudodami kuo įvairiausias technologijas. Galiausiai – kaip visi atskirų objektų duomenys gali sukurti informacinį megalauką ir kokios naudos iš to gali turėti visuomenė.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pažymėjo, kad skaitmeninai duomens tampa vienu iš svarbių elementų kuriant pridėtinės vertės grandinę. Jis išreiškė viltį, kad gautos žinios paskatins konferencijos dalyvius kitaip organizuoti savo verslą ar kitaip įvertinti savo misiją plėtojant skaitmenizavimą.

Pranešimų klausėsi daugiau kaip 100 atstovų iš 56 bendrovių ir organizacijų, didžiausia dalis – iš transporto sektoriaus.

Be CDE infrastruktūroje sėkmės tikėtis sunku 

Stefan Sigvardsson, „Bentley Systems“ Europos regiono verslo sprendimų vadovas, įvardijo  korporacijos misiją – visame pasaulyje gerinti infrastruktūros kūrimą: planavimą, projektavimą, statybą ir valdymą. Infrastruktūrą suvokiame kaip visą užstatytą aplinką su visais jos komponentais.

S. Sigvardsson pabrėžė, kad sėkmingo darbo statybų sektoriuje esmė – valdoma bendra duomenų aplinka CDE, į kurią informacija patenka iš kuo įvairiausių technologinių įrenginių ar šaltinių kiekviename projektavimo, statybos ir objekto perdavimo naudotojui etape.

Tiesa, „Bentley“ pabrėžia bendradarbiavimo reikšmę ir CDE sampratą iš bendrosios duomenų aplinkos išplėtoja iki susijusių duomenų aplinkos (angl. „Connected Data Environment“). CDE principu grindžiama korporacijoje sukurta duomenų valdymo platforma „ProjectWise“. Joje grafinė informacija kartu su atributine duomenų baze kaupiama ir valdoma centralizuotai bei susietai su kita projekto dokumentacija, o projekto dalyviai bendradarbiauja bendro informacijos šaltinio kontekste.

„ProjectWise“ platforma sujungia kuo įvairiausias projekto dalyvių komandas ir organizacijas peržengiant valstybių sienas. Projekto dalyvių teisės matyti, valdyti ar keisti modelio duomenis yra nustatomos pagal jų poreikį ir kompetenciją. Įvairių veiklos sričių projekto dalyviai gali veiksmingai bendradarbiauti, pasiekdami informaciją interneto bei mobiliosiomis priemonėmis ir užtikrindami visą prieigos teisių kontrolę bei veiksmų auditą.

Lietuvos programuotojai – varomoji „ProjectWise“ jėga

„ProjectWise“ tobulinimo vadovas Rimantas Varanavičius iš UAB „Bentley Systems“ sakė, kad „ProjectWise“ sukurtas, kad būtų galima patogiai valdyti visus inžinierinius duomenis – kad ir kokio formato jie būtų, kad ir kokioje išorinėje sistemoje jie sukurti. Jis pabrėžė bendrovės pardavimų filosofiją: „Mes uždirbsime tada, jei jūs naudositės mūsų sistema, o jūs naudositės sistema, jei ji jums kurs vertę“. Šį principą padeda įtvirtinti tai, kad vartotojai mokama tik už realų programos naudojimą. O kadangi Lietuvos įmonėje yra ir pasaulinis „ProjectWise“ pagalbos centras, konsultantai gali pateikti informaciją ir lietuviškai, jei taip į juos bus kreiptasi, o kitą dieną gali atvykti į jūsų įmonės biurą.

„Bentley Systems“ padalinys Lietuvoje veikia nuo 2006 m., dabar jame dirba apie 250 žmonių, beveik visi jie – programuotojai. Būtent lietuviai daug metų tobulina duomenų valdymo platformą „ProjectWise“, kurią naudojant pasaulyje jau įgyvendinta daugiau kaip milijonas įvairiausių projektų, įskaitant itin sudėtingus požeminių geležinkelio linijų po miestais projektus.

Keliai ir geležinkeliai

Steve Cockerell, “Bentley Systems” sprendimų geležinkeliams marketingo vadovas, kalbėjo apie BIM technologijas projektuojant, statant ir prižiūrint kelius ir geležinkelius.

Remdamasis nuostata, kad statybų sektorius ištroškęs inovacijų, jis apsistojo ties klausimu, kaip tobulėti greičiau. Pirmiausia, kokia jūsų organizacijos skaitmeninė strategija? Ar numatyti siekiami tikslai? BIM informacija turi vesti pirmyn ir už jus atlikti dalį darbo. Tačiau negalima vengti ir investicijų į technologijas, todėl patys ar su partneriais turite rasti instrumentus ir juos išmaniai panaudoti savo tikslams pasiekti.

Keliams projektuoti “Bentley Systems” siūlo didelių galimybių “OpenRoads”, o geležinkeliams – “OpenRail” integruotas programų sistemas.

Po „OpenRoads“ vėliava sutelkta grupė svarbių programų, kaip „ConceptStation“, „gINT“, „Designer“, „OpenBridge Modeler“, „LumentRT“  ir „Navigator“. „OpenRoads ConceptStation“ ir „OpenRoads Designer“ programos skirtos, atitinkamai, koncepciniam 5D modeliavimui ir detaliajam projektavimui. Iš koncepcinio modelio (ikiprojektinio pasiūlymo) pagrindiniai projekto sprendiniai (kelio ašis, reljefo modelis, aplinkos kontekstas) perduodami tiesiogiai į detalaus projektavimo programą.

Pagalbinės sistemos programos skirtos: „gINT“ – geologinės gręžinių informacijos atvaizdavimui 3D ir skirtingų gruntų paviršiams sukurti; „LumentRT“ – gyvai fotorealistinei aplinkos bei transporto srautų simuliacijai; „Navigator“ – projekto dalių integruotai peržiūrai (projekto vadovai gali atlikti susikirtimų analizę, grafiko simuliaciją, projekto modelius ir brėžinius mobiliajame įrenginyje gali žiūrėti statybų aikštelėje). „OpenBridge Modeler“ yra savarankiškas produktas tiltų modeliavimui, darniai papildantis sprendimų kelių infrastruktūrai gamą.

Geležinkeliai yra sudėtingesni inžinieriniai statiniai už kelius, todėl „OpenRail“ sistema, nors ir paremta tuo pačiu grafiniu branduoliu ir tokia pačia sprendimų gama kaip ir „OpenRoads“, pasižymi didesniu funkcionalumu, būdingu tik geležinkeliams – čia atsiranda pabėgių išdėstymas, iešminiai sujungimai, kontaktinis tinklas, specialūs kreivių tipai, regresinė analizė ir kitos specifinės geležinkelių infrastruktūros projektavimo funkcijos.

Projektuojant ir statant kelių ir geležinkelių projektų duomenys kaupiami, versijuojami ir valdomo proceso principais teikiami paskirstytai projekto komandai bendroje duomenų aplinkoje „ProjectWise“.

Su specialia „BIM Review“ licencija „Navigator“ programoje projekto vadovo pažymėtus neatitikimų ar automatiniu būdu aptiktų susikirtimų ataskaitas „ProjectWise“ per debesijos paslaugą pateikia projekto komandos nariams, nepriklausomai nuo to, kur jie yra – toje pačioje įmonėje, kitoje kompanijoje ar net kitoje valstybėje.

Eksploatacijos ir priežiūros etape prie „ProjectWise“ prisijungia papildomas debesijos paslaugų turto valdymui paketas „AssetWise“. Šiame pakete esantis „Operational Analytics“ modulis, dar žinomas „Optram“ pavadinimu, leidžia vykdyti prognozuojamos priežiūros (angl. Predictive Maintenance) funkcijas – panaudojant neriboto kiekio dimensijų rinkinius nustatyti iš anksto būtinus remonto darbus, dar prieš atsirandant galimiems gedimams.

Komunalinis ūkis

Dr. Slavco Velickov, „Bentley Systems“ sprendimų vandens ūkiui vadovas, kalbėjo apie BIM galimybes ir naudą vandentiekio ir nuotekų tinklų valdytojams. Anot jo, tobulas vandens ūkis apima modernų planavimą, statybą ir eksploatavimą. Šiais laikais tai grindžiama skaitmeninių duomenų modeliu, kuris yra ypač svarbus vandens sistemą eksploatuojant ir remontuojant.

Vandentvarkos sprendimų gamą sudaro specializuoti atskirų komunalinio ūkio šakų sprendimai: „WaterCAD“ ir „WaterGEMS“ – geriamojo vandens tiekimo tinklų, „SewerCAD“ ir „SewerGEMS“ – savitakių bei slėginių ar nuotekų tinklų, „StormCAD“ ir „CivilStorm“ – paviršinio vandens nuotekų (lietaus kanalizacijos) hidrauliniam modeliavimui.

Specifinis produktas „HAMMER“ leidžia atlikti pereinamosios būsenos analizę – apskaičiuoti hidraulinio smūgio poveikį, kai slėginiame tinkle atidaromos ir uždaromos sklendės. Hidrauliniai smūgiai padidina vamzdžių nusidėvėjimą ar gali sukelti sudėtingas avarijas, todėl tokius skaičiavimus dera atlikti tiek projektuojant naujus tinklus, tiek ir optimizuojant veikiančio tinklo siurblių darbą ar numatant tinklo rekonstrukciją.

Visų vandentvarkos sprendimų duomenys projektavimo ir statybos etapuose kaupiami, valdomi ir platinami bendroje duomenų aplinkoje „ProjectWise“, o eksploatavimo etape visus tuos duomenis panaudoja „AssetWise“ platforma. Prasidėjus eksploatacijai, hidraulinių modelių duomenys gali būti papildomi informacija iš sistemos jutiklių ir matuoklių (SCADA sistemų), ir iš visos tos informacijos kuriami veiklos optimizavimo algoritmai – pavyzdžiui, apskaičiuojamas optimalus vandentiekio siurblių įjungimo režimas, leidžiantis tausoti energijos išteklius ir gamtos resursus. Tokia veikla yra išmaniojo miesto elementas.

Išmanusis miestas jau čia

Dr. Arūnas Urbšys, UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius, kaip tik ir pristatė Panevėžio skaitmeninį 3D modelį kaip  išmaniojo miesto pavyzdį.

Kam reikalingas išmanusis miestas? Jis padeda geriau suvokti situaciją remiantis miesto skaitmeniniais duomenimis, o jais pasinaudojant tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas.

Panevėžio 3D modelis yra realus, pasiekiamas per panevezys3d.lt. Modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, perdavus visą informaciją kompiuteriui, „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ dirbo 3,5 mėnesio, kol sugeneravo modelį.

Detalumo lygis 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – 3 cm.

Anot dr. A. Urbšio, šis fotogrametrinis modelis šiandien yra greičiausiai detaliausias visame pasaulyje. Daug miestų pasaulyje kuria fotogrametrinius modelius, tačiau ten detalumas yra 15-20 cm., greičiausiai todėl, kad teritorijos žymiai didesnės.

Į modelį įdiegta laiko skalė, leidžianti matyti, kaip vaizdas keičiasi paros metu ar per visus metus. Vadinasi, faktiškai tai yra 4D modelis. Dirbant su UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“, modelis tobulinamas iki 5D, siekiant įvesti finansinę informaciją. Tokia kaštų statistika – statybos, renovacijos, remonto, dangų keitimo, apželdinimo ir pan. – kaupiama iš viešųjų pirkimų, ir ji gali padėti preliminariai apskaičiuojant numatomų darbų kaštus.

Tadas Samoška, UAB „TPI Vilnius“ atstovas, supažindino su japonų korporacijos „Topcon“ duomenų surinkimo technologijos statinių informaciniam modeliavimui. Jis pristatė „Topcon“ lazerinių skenerių galimybes – galima naudojant sukauptą „as-built“ informaciją tikrinti, ar nėra klaidų palyginti BIM modelio informacija. Lazeriai teikia naudingos informacijos ir statinius eksploatuojant.

Geriausi BIM pavyzdžiai – šviestis ir šviesti kitus

Iain Miskimmin, Londone veikiančios “Crossrail-Bentley BIM Advancement Academy” direktorius, kalbėjo apie edukacijos svarbą palaikant didelius infrastruktūros projektus.

2007 m. JK parlamentas priėmė įstatymą tiesti naują geležinkelio liniją „Crossrail“, kuri kerta Londoną Rytų-Vakarų kryptimis. Jos ilgis – daugiau nei 100 kilometrų, iš jų 27 kilometrai – po žeme, pastatyta naujų arba rekonstruotos 37 stotys, iš jų 8 požeminės. Per tą laikotarpį daug kas pasikeitė. Ne tik padidėjo reikalavimai informacijos tikslumui, bet ir buvo atsigręžta į galutinį statinio naudotoją – kokios informacijos jam iš tikrųjų reikia? Taip pat atsirado būtinybė savininką apmokyti, kaip naudotis visa sukaupta statinio informacija.

2012 m. „Crossrail“ vadovai suvokė, kad kuo įvairiausi projekto dalyviai jį suvokia skirtingai, ir tai kėlė grėsmių viso projekto įgyvendinimui.  Tuometinis „Crossrail“ vadovas Andrew Wolstenholme pareiškė, kad reikia įkurti akademiją, kuri skleistų žinias apie sėkmingiausius BIM naudojimo pavyzdžius ir taip remtų vyriausybės strategijos statybų sektoriuje įgyvendinimą. Jį parėmė „Bentley Systems“ korporacijos vadovas Greg Bentley, pareiškęs, kad visi gali labai daug pasimokyti iš „Crossrail“ statybos tiekimo grandinės.

Taip 2012 m. spalio 1 d. Londone buvo atidaryta „Crossrail-Bentley BIM Advancement Academy”. Ji ėmė šviesti „Crossrail“ projekto dalyvius ir visus kitus, kam rūpi BIM pažanga. Remiamasi ne tik „Crossrail“ projekto, bet ir kitais iškiliausiais pavyzdžiais iš viso pasaulio.

Iain Miskimmin papasakojo, ko ir kaip mokoma akademijoje, ir pabrėžė, kad mokymai jau apima ir statinių informacijos naudotojus.

Akademija dabar jau turi šešis filialus užsienyje, ir tai leidžia geriau surinkti BIM pavyzdžius iš viso pasaulio. Akademijos paslaugomis jau pasinaudojo maždaug 5600 žmonių iš 48 valstybių.

ES BIM vadovas, naujas ISO standartas

 VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas  doc. dr. Vladimiras Popovas perskaitė pranešimą „Europos viešajam sektoriui skirtas BIM diegimo vadovas – kodėl tai svarbu?“

Pristatydamas Europos Komisijos inicijuotą dokumentą, dr. V. Popovas pateikė ketvirtosios pramoninės revoliucijos „Pramonė 4.0“ kontekstą, pabrėždamas, kad dėl savo technologinio atsilikimo statybų sektorius iki jo neištempė ir turi tenkintis atskira kategorija „Statyba 4.0“.

BIM “Statybos 4.0” kontekste nėra vien “senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą. Siekis efektyviai valdyti statinio informaciją ypač gali duoti daug naudos mažinant statinio eksploatavimo kaštus.

Dr. V. Popovas anonsavo, kad 2018 m. lapkritį įsigalios naujas ISO standartas „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai (ISO 19650-1:2018)”.

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą.

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

„BIM and Beyond. Baltic Tour 2018“ be Vilniaus dar apėmė Rygą ir Taliną, kur, be kita ko, irgi buvo pristatytas Panevėžio 3D modelis. Pirmoji tokia konferencija surengta prieš dvejus metus, kita numatoma 2020 metais. Neabejotina, kad „už BIM“ tada rasime naujų įdomių dalykų.

0 Comment

Leave a Comment

Your email address will not be published.