Tag Archives: STATYBA 4.0

19 Lap 2018

Statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) raida ir branda pasaulyje spartėja, jau gana ilgą BIM kelią nuėjo ir Lietuva. Čia ne tik daugėja pavyzdinių BIM projektų – palaipsniui įsisavinamos BIM technologijos, dažnai susietos su savo gaminamais statybos elementais, Lietuvos įmonėms leidžia sėkmingai skverbtis į kitas šalis, pirmiausia Skandinaviją ir Jungtinę Karalystę.

Tokių įmonių jau nieko neišmokysi, kitiems reikia iš jų mokytis, taip pat reikia kritiškai ir žvelgiant į tolimesnę perspektyvą (o ne vien tik į rytojų) įvertinti BIM instrumentus, kuriuos turite arba kuriuos ketinate įsigyti.

Rugsėjį Vilniuje vykusioje antrojoje tarptautinėje konferencijoje „BIM and Beyond. Baltic Tour 2018“ pranešėjai iš Švedijos, JK, Nyderlandų ir Lietuvos ne kartą minėjo „Bentley Systems“ korporacijos sukurtą programinį paketą „ProjectWise“. Buvo pateikti jo naudojimo kuriant ir prižiūrint kelius, geležinkelius ir komunalinį ūkį pavyzdžiai iš viso pasaulio.

Tad kas yra „ProjectWise“ ir kokios jo galimybės?

Svarbiausia – CDE

Bendroji duomenų aplinka (angl. Common Data Environment, CDE) yra vienintelis patikimas projekto informacijos šaltinis, skirtas valdomo proceso būdu kaupti, valdyti visus aktualius, patvirtintus projekto duomenis ir paskirstyti juos įvairių disciplinų komandoms.

Dabar pasaulyje vis labiau pabrėžiama, kad sėkmingo darbo statybų sektoriuje esmė – kiekvienam projektui turėti vieningą duomenų aplinką – CDE, leidžiančią panaikinti geografines ir technologines ribas, saugiai dalintis projekto duomenimis ne tik tarp įvairių disciplinų projektuotojų komandų, bet ir su visa tiekimo grandine, ir su statybų aikštele. „ProjectWise“ platforma grindžiama būtent CDE principu, o tai, be kita ko, garantuoja informacijos panaudojimą ir vėlesnėje statinio eksploatavimo stadijoje. Tačiau „Bentley“ itin iškelia bendradarbiavimo reikšmę ir CDE sampratą iš bendrosios duomenų aplinkos išplėtoja iki susijusių duomenų aplinkos (angl. „Connected Data Environment“).

BIM procesus užtikrinančiai CDE keliami tokie pagrindiniai reikalavimai:
• prieiga bet kur ir bet kada: tiesiogiai iš inžinerinių programų, internetu (naršyklėje), mobiliuosiuose įrenginiuose (planšetiniuose kompiuteriuose);
• saugumas ir kontrolė: projekto komanda turi matyti tik savo projektus, atskiros grupės gali redaguoti tik savo failus, failus gali tikrinti tik atsakingi asmenys; reikalinga veiksmų priežiūra ir auditas;
• procesų užtikrinimas: automatizuotas failų kodavimas pagal nustatytas taisykles, procesų automatizavimas pagal konfigūruojamas veiksmų sekas; automatinis failų versijų kūrimas, užtikrinantis informacijos aktualumą;
• paprastumas naudoti: iš anksto paruošti šablonai (katalogų struktūros, tipiniai procesai, teisių nustatymas vartotojų grupėms), paprastas ir spartus dokumentų tvirtinimo procesas, lengva paieška.

Visa tai garantuoja „ProjectWise” platforma, kadangi ji sukonfigūruota pagal geriausią Jungtinės Karalystės BIM standarto praktiką, užtikrina antrąjį BIM brandos lygį, kai grafinė informacija kaupiama ir valdoma centralizuotai bei susietai su tekstine dokumentacija ir atributine duomenų baze, o projekto dalyviai bendradarbiauja bendro informacijos šaltinio kontekste.

Itin lengvas projekto startas

Dr. Arūnas Urbšys, UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius, pabrėžia veiksmų dirbant su „ProjectWise“ paprastumą ir greitį.

“Projekto vadovas naujam projektui sukurti pasirenka „ProjectWise“ šabloną ir iškart gauna ne tik projekto katalogų struktūrą, bet ir proceso žingsnius, nustato projekto dalyvių teises. Projekto vadovas tik įrašo metaduomenis, aprašomuosius dalykus – užsakovas, biudžetas ir pan. Platformoje surenkama projekto komanda – individualūs asmenys ar asmenų grupės. Štai ir viskas. Tam sugaištama kelios ar keliolika minučių, priklausomai nuo to, kiek metaduomenų reikia įrašyti,“ – sako dr. A. Urbšys.

Anot jo, duomenų valdymo aplinka nesiskiria nuo įprastos „Windows Explorer“ failų valdymo aplinkos. Skirtumas tas, kad į CDE papuolę duomenys yra kontroliuojami. Jei atidaromas koks nors dokumentas, sistema iš karto pažymi, kas tai padarė. Failą uždarius, iš karto pažymima, kad tai yra nauja jo versija.

Suderinamumas

Antroji svarbi „ProjectWise” savybė yra ta, kad ši sistema dera su daugeliu dažniausiai naudojamų inžinerinių ir biuro automatizavimo formatų, industrinių standartų – vienodai valdomi „Autodesk AutoCAD“ bei „Revit“ platformų, visų „Bentley Systems“ inžinerinių sprendimų, „MicroSoft Office“, „Adobe“ programų failai. Sistema geba valdyti CAD failų referencinius ryšius, dokumentų tarpusavio sąsajas ir, kas yra unikalu tokio pobūdžio sistemoms – priklausomybę geografinei vietovei. Įvairių veiklos sričių projekto dalyviai gali veiksmingai bendradarbiauti, pasiekdami informaciją interneto bei mobiliosiomis priemonėmis, tačiau tuo pačiu ir užtikrinant prieigos teisių kontrolę bei veiksmų auditą.

Programinio paketo „ProjectWise“, naudojamo kaip bendroji duomenų aplinka BIM projektams, teikiama nauda:
• racionalizuoja įmonės prieigą prie inžinerinės informacijos;
• taupo laiką ieškant failų ir dokumentų;
• sumažina neaktualios informacijos naudojimo riziką;
• sumažina riziką blogai interpretuoti rezultatus;
• leidžia efektyviai perduoti didelius failus, išvengiama prastovų laukiant informacijos;
• užtikrina, kad gavėjai gauna informaciją ir grąžina pakeitimus ar pastabas;
• akivaizdžiai įrodoma kritinių infrastruktūros failų kontrolė.

Dr. A. Urbšys apibendrina, kad „ProjectWise“ leidžia personalui susitelkti į darbą, pašalinti statybiniam projektui nebūdingas IT veiklas, suteikia efektyvias projektavimo metodikų ir procesų užtikrinimo, bendravimo ir darbo pasidalijimo priemones. Visa tai padeda kurti pridėtinę vertę ir didinti darbo efektyvumą.

Tobulinama Lietuvoje

„ProjectWise“ tobulinimo vadovas Rimantas Varanavičius iš „Bentley Systems“ Lietuvos padalinio sako, jog „ProjectWise“ sukurtas taip, kad būtų galima patogiai valdyti visus inžinierinius duomenis – kad ir kokio formato jie būtų, kad ir kokioje išorinėje sistemoje jie sukurti.
R. Varanavičius taip pat pabrėžia bendrovės veiklos filosofiją: „Mes uždirbsime tada, jei jūs naudositės mūsų sistema, o jūs naudositės sistema, jei ji jums kurs vertę“. Šį principą padeda įtvirtinti tai, kad vartotojai moka tik už realų programos naudojimą.


„Bentley Systems“ padalinys Lietuvoje veikia nuo 2006 m., dabar jame dirba apie 250 žmonių, beveik visi jie – programuotojai. Būtent lietuviai daug metų tobulina duomenų valdymo platformą „ProjectWise“, kurią naudojant pasaulyje jau įgyvendinta daugiau kaip milijonas įvairiausių projektų, įskaitant itin sudėtingus požeminių geležinkelio linijų po miestais projektus. Lietuvos įmonėje yra ir pasaulinis „ProjectWise“ techninės priežiūros ir pagalbos centras, tad jo konsultantai gali pateikti informaciją ir lietuviškai, jei taip į juos bus kreiptasi, o kitą dieną gali atvykti į jūsų įmonės biurą.

10 Spa 2018

ES BIM diegimo vadovas ragina veikti

Doc. dr. Vladimiras Popovas, VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas

Jau daugiau nei metai, kai Europos Sąjungos statybų sektorius gyvena su naujomis svarbiomis veiklos skaitmeninimo gairėmis, tačiau jos dar netapo ryškiu mūsų kasdienės veiklos kelrodžiu.

Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“, mokslo institucijos ir valdžios struktūros nuo 2014 m. yra nemažai padariusios, kad statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) būtų plėtojamas ir diegiamas Lietuvoje, o dabar esame tokiame brandos etape, kai šį darbą visi turime tęsti su nauja energija, įtraukdami vis daugiau veikiančių subjektų.

2017 m. vasarą speciali Europos Komisijos sudaryta darbo grupė paskelbė „Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovą“. Tai labai svarbus ir daug naudos galintis atnešti dokumentas, jei juo bus sklandžiai vadovaujamasi.

Šį vadovą netrukus papildys naujas ISO standartas, apibrėžiantis informacijos valdymą taikant statinio informacinį modeliavimą.

Tai bus pirmasis BIM standartas, pasiekęs ISO lygį. BIM vadovas ir ISO standartas dar labiau išgrynins BIM vaidmenį, galimybes ir potencialą šiandieninės Lietuvos ekonomikoje.

Statyba 4.0

Kalbant apie statybų sektorių, Lietuvoje verta vėl ir vėl priminti, kad gyvename ir dirbame aplinkoje, kuri vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija „Pramonė 4.0“ (angl. Industry 4.0), o jos skiriamasis bruožas yra itin efektyvus ir daugiaplanis informacijos funkcionavimas ir panaudojimas automatizuotoje ūkinėje veikloje.

Ar statybų sektorius – technologiškai atsilikęs, tačiau besistengiantis gelbėtis su BIM metodais ir filosofija – irgi yra „Pramonė 4.0” greitkelyje?

Ne visai taip. „Statyba 4.0” (angl. Construction 4.0) su savo skaitmeninimo pastangomis kažkuriuo momentu išsiskyrė iš bendro „Pramonė 4.0” konteksto.

Prie to prisidėjo Europos statybos pramonės federacija (European Construction Industry Federation, FIEC), kurios narė yra ir Lietuva, atstovaujama Lietuvos statybininkų asociacijos.

Įvertinusi statybos sektoriaus ypatumus, FIEC tiesiai pareiškė, kad „Statyba 4.0” yra statybų sektoriaus „Pramonė 4.0”, o naujosios pramoninės revoliucijos statybų pramonėje esmė yra viso sektoriaus skaitmeninimas. Pagrindinis, tačiau ne vienintelis metodas tai įgyvendinti yra BIM.

Apskritai, FIEC 2016 m. pasiekė aiškų persilaužimą savo požiūryje į BIM, kad ši metodologija nėra koks nors išorinis statybos proceso priedėlis, o yra esminė paties proceso dalis. FIEC tais metais paskelbė dokumentą skambiu pavadinimu “Making BIM a Global Success” (liet. prisidėkime prie pasaulinės BIM sėkmės).

Tačiau BIM „Statyba 4.0” kontekste nėra vien „senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą.

Ar galime sakyti, kad BIM yra tai, kas pramonėje yra produkto gyvavimo ciklo valdymas (angl. Product Life-cycle Management, PLM)? Ir taip, ir ne. Viena vertus, matome daug panašumų – šių dviejų reiškinių technologiniai komponentai, logika, ideologija, filosofija yra labai panaši, tačiau yra ir esminių skirtumų. Esminis dalykas tas, kad „Pramonė 4.0” veikiančios gamybos technologijos sistemos yra žymiai daugiau automatizuotos ir labiau pritaikytos globaliam skaitmenizavimui.

Gamybos pramonėje paplitęs skaitmenizavimo procesas žinomas kaip “M2M Communication” (angl. Machine to Machine Communication) arba automatizuotų prietaisų komunikacija. Tai yra esminis momentas – pramonėje sąveika tarp projektavimo, gamybos ir produkto valdymo yra didele dalimi kompiuterizuotas ir vis daugiau robotizuojamas. Tuo tarpu statyba šia prasme atsilieka, pažanga čia labai lėta. Statyba yra labai specifinė pramonės šaka, visų pirma todėl, kad joje dirba labai daug individų, joje veikia ir bendrauja ne mašinos, o žmonės arba žmonių valdomos mašinos. Dabar tie žmonės turi skaitmenines technologijas ir automatizuotus sprendimus, tačiau vis vien žmogus statybos procese išlieka pagrindinis “informacijos laidininkas”.

Taigi, turime “H2H Communication” (angl. Human to Human Communication) arba žmonių komunikaciją, o tai reiškia, kad net ir visiškai objektyvius duomenis subjektai gali būti suvokti ir interpretuoti nevienodai ir net priešingai.

Svarbu pabrėžti dar vieną dalyką. Nustatyta, kad statyba iš visų pramonės šakų yra mažiausiai skaitmenizuota, o tas atsilikimas yra labai didelis (Reinventing Construction: A Route to Higher Productivity, McKinsey, February 2017; BCG, Digital in Enginering and Construction: The Transformative Power of Building Modeling, 2017; žr. iliustraciją). Todėl ne veltui “Statyba 4.0” yra išsiskyrusi iš “Pramonė 4.0”, tai reikia turėti galvoje ir įvertinti.

BIM – BAM – BOOM

Amerikiečių architektas Patrick MacLeamy, ilgametis kompanijos HOK vadovas ir tarptautinio aljanso „buildingSMART International“ įkūrėjas, pasaulyje pripažįstamas kaip vienas įtakingiausių BIM guru. Be kita ko, jis yra sukūręs ir įprasminęs akronimų BIM – BAM – BOOM seką. Skamba lyg pokštas, tačiau tai yra rimti dalykai. Ta proga galima prisiminti, kad BIM oponentai Lietuvoje dar visai neseniai užkulisiuose irgi mėtydavo BIM-BAM-BIM-BAM stiliaus juokelius (atrodo, kad minties pažanga ir realybės pokyčiai pagaliau tuos oponentus nutildė).

Taigi, P. MacLeamy sako, kad statinio gyvavimo cikle – o apie BIM dabar jau kalbame kaip apie visą statinio gyvavimo ciklą – galime išskirti tris esminius momentus. BIM – Building Information Modelling – yra tik vienas ir visų pirmasis iš jų. Antrame etape, kai pereiname prie statybos ir jai reikalingų elementų gamybos, jau kalbame apie BAM – Building Assembly Modelling, tai yra statybos elementų surinkimo modeliavimas. P. MacLeamy laikosi nuomonės – ir sunku su tuo nesutikti, kad šiandieninė statyba vis labiau yra ne statyba senuoju suvokimu, o unifikuotų ar specialiai pagamintų elementų surinkimas statybvietėje.

Statinį pastačius, prasideda jo eksploatavimas, o tai jau yra BOOM – Building Operation and Optimisation Modelling, kitaip tariant, statinio funkcionavimas procesų palaikymas ir jų optimizavimas.

Kokią finansinę išraišką turi šie trys etapai?

P. MacLeamy remiasi daugelio projektų patirtimi ir apibendrina, kad vieną dolerį išleidus projektavimo etape naudojant BIM, tenka išleisti 20 dolerių gaminant elementus ir statant statinį, ir nuo 60 iki 80 dolerių statinį eksploatuojant ir jį valdant.

Visuotinai žinoma ir pripažįstama remiantis BIM plačiai naudojančių šalių patirtimi, kad efektyviai naudojant statinio informacinį modeliavimą projektavimo ir statybos etapuose galima sutaupyti iki 30 proc. lėšų palyginti su veiklos, kai BIM nenaudojamas, sąnaudomis.

O kaip dėl BIM teikiamos naudos per visą statinio gyvavimo ciklą, kurio trukmė paprastai laikoma 50 metų? P. MacLeamy teigia, kad sėkmingai dirbant BOOM etape ir nuolat optimizuojant eksploatavimo sąnaudas, sutaupytos lėšos gali padengti pradines projektavimo ir statybos sąnaudas, o visos investicijos į statinį gali atsipirkti per palyginti trumpą laiką.

Kas šiandien gauna pagrindinę naudą iš BIM? Pirmiausia, tai projektuotojai, tada eina statybininkai, o turto valdytojai smarkiai atsilieka. Tačiau būtent jie potencialiai gali gauti didžiausią naudą. Tai yra BOOM sritis.

BIM-BAM-BOOM grandinės poreikiai turi būti suformuluoti iš vidaus. Šiandien tas poreikis aiškiai suformuluotas tik vienoje statybos srityje – projektavime. BIM čia įsitvirtinęs, ir projektuotojai žino, kodėl ir kam jį naudoja. Visi kiti dar turi tai padaryti.

Taigi, imantis BAM ar BOOM, visų pirma, būtina suformuluoti tikslą arba tikslus – ko iš tiesų siekiama skaitmenizuojant šią sritį? Antra, kaip to bus siekiama? Tam reikia įvertinti galimybes, numatyti įgyvendinimo būdus ir priemones. Trečia, kas tai įgyvendins? Tam reikia parinkti žmones su tinkamomis kompetencijomis, suburti jų komandą, paskirstyti vaidmenis ir numatyti atsakomybes.

Kai visi išgrynins savo poreikius ir su jais įsijungs į vientisą grandinę, tik tada mes turėsime reikšmingą BIM augimą Lietuvoje. Taip BIM taps darni sistema.

Apie tai kalba vienas svarbiausių dokumentų BIM srityje britų standartas PAS 1192-2:2013, apibrėžiantis informacijos pateikimo ciklą statybos projekte, atitinkantį antrąjį BIM brandos lygį (BIM Level 2). Šis nacionalinis BIM standartas pastaruoju metu transformuojasi į daug svarbesnį tarptautinį standartą, kuris turi būti paskelbtas 2018 m. lapkritį. Tai bus standartas ISO 19650-1:2018 „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai”.

BIM diegimo vadovas viešajam sektoriui

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą. ES BIM darbo grupėje bendradarbiavo 21 šalies viešojo sektoriaus atstovai, Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB “Lietuvos geležinkeliai” ir valstybės įmonė “Turto bankas”.

Europos viešajam sektoriui skirtas statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovas
ES BIM vadovą lietuvių kalba galite atsisiųsti per šią nuorodą

ES BIM vadovas yra skirtas tiems, kas, P. MacLeamy terminais kalbant, yra iš BOOM srities. Dokumentas skirtas būtent tiems viešojo sektoriaus vadovams ir specialistams, kurie inicijuoja viešojo sektoriaus objektų sukūrimą, jais rūpinasi ir juos valdo.

Viešasis sektorius yra pagrindinė BIM varomoji jėga, jame dirbantys specialistai yra viešosios politikos formuotojai. Tai nacionalinio ir savivaldos lygio veikėjai, įvairūs užsakovai, pirkimų organizatoriai ir tie, kas atsakingi už nuolatinį statinių, infrastruktūros, visos užstatytos aplinkos eksploatavimą ir valdymą.

Kodėl jiems deleguojama šita lyderystė? Todėl, kad viešasis sektorius yra didžiausias pavienis statybos pramonės užsakovas, labiausiai suinteresuotas, kad būtų efektyvu, kad būtų skaidru, kad būtų nediskriminuojama, kad būtų be prieštaravimų. Kitaip tariant, viešasis sektorius gali formuoti BIM nacionalinę politiką, nukreipdamos visus šiuos reikalavimus žemutinėms grandims, kad jos visos veiktų pagal bendrai suformuotus principus.

ES BIM vadovas turi tris dalis, įskaitant įvadą ir bendrąsias gaires. Anot vadovo, BIM yra statybos sektoriaus ir užstatytos aplinkos skaitmeninės pertvarkos centre. Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visoje Europoje ir visame pasaulyje pripažįsta BIM, kaip strateginės priemonės, vertę siekiant išlaidų mažinimo, kokybės ir politikos tikslų. Daugelis jų imasi aktyviais veiksmais skatinti naudoti BIM savo statybos sektoriuose ir kuriant bei eksploatuojant viešąjį turtą, kad būtų užtikrinta, jog bus gauta ši nauda ekonomikai, aplinkai ir visuomenei.

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

Žodžiu, ES BIM vadovas, jo autoriams įvertinus ligšiolinę BIM naudojimo praktiką, pažėrė tokių pagyrų skaitmeninimo pastangoms, kad daug BIM entuziastų apie tai galėjo tik pasvajoti.

Trečiajame ES BIM vadovo skirsnyje pateikiamos veiksmų rekomendacijos, pradedant bendresnėmis (kad viešasis sektorius tiesiog privalo būti BIM diegimo lyderis) ir baigiant projektų įgyvendinimo lygmens rekomendacijomis, įskaitant techninius kriterijus.

Jie numato, kad duomenimis keičiamasi atviraisiais failų formatais, įprastai tai yra IFC (“Industry Foundation Classes”) formatas. nepriklausomai nuo to, kokia programinė įranga buvo pasirinkta skaitmeniniam modeliui kurti. Be to, ES BIM vadovas rekomenduoja visiems proceso dalyviams dirbti bendroje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kadangi statybos projektų ir valdymo dalyvių bendravimas ir bendradarbiavimas, keičiantis informacija turi lemiamą reikšmę efektyviam statinių kūrimui ir eksploatavimui.

Taigi, turime milžiniško potencialo ES BIM vadovą ir ar tuo potencialu pasinaudosime? Esminis dalykas – iš jo neturėsime jokios naudos, jei toliau viešasis sektorius nuosekliai neinicijuos projektų BIM aplinkoje. Tik tokie projektai leidžia sudaryti prielaidas visuomenei turėti apčiuopiamos naudos, kadangi jais kuriama bendra duomenų aplinka CDE, leidžianti efektyviai naudoti tiek atskirus objektus, tiek visą užstatytą aplinką.

Lietuvos statybos sektorius laukia, kad viešosios politikos formuotojai infrastruktūros ar statybos srityse, nacionalinio arba vietos lygmens viešojo sektoriaus užsakovai perkantys paslaugas arba atsakingi už nuolatinį pastatyto turto arba užstatytos aplinkos valdymą ir eklsploatavimą imtųsi lyderystės.

Galbūt ne visiems iš pradžių tai bus lengva, nes BIM suvokimas, kaip matome, yra kol kas gan nevienodas. Tad, kaip rašė Martynas Mažvydas, “Imkiat mani ir skaitykiat, Ir tatai skaitydami permanykiat”.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Vilniuje, konferencijoje „BIM and Beyond – Baltic Tour“ 2018 m. rugsėjo 21 d.
03 Spa 2018

Visi BIM keliai veda į CDE greitkelį

Statinio informacinio modeliavimui BIM įsitvirtinant Lietuvos statybų sektoriuje, daugėja ir kuo įvairiausių renginių, skirtų BIM (angl. Building Information Modelling, BIM). Įdomūs ir prasmingi susibūrimai, kuriuose pristatomi geriausi Lietuvos įmonių projektai, kuriuose dalijamasi praktinėmis žiniomis ir pavyzdžiais, kokia yra ar galėtų būti BIM nauda. Tačiau esama ir renginių, kurie per pristatomus naujausius sprendimus ir technologijas smarkiai išplečia BIM suvokimo lauką, suaudrina vaizduotę ir sustiprina ambicijas – „ir mes taip galime!“

Būtent tokia buvo tarptautinė konferencija „BIM and Beyond. Baltic Tour 2018“, vykusi rugsėjo 21 d. LITEXPO parodų rūmų didžiausioje salėje. Daugelis konferencijos pranešėjų vienaip ar kitaip interpretavo tiek patį BIM, tiek ir „beyond“ – kas slypi už BIM šiandien ir ką ten rasime rytoj.

Konferenciją organizavo inovacijų įmonė UAB „IN RE“, o jos technologinis parneris – globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“, teikianti kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti. „IN RE“ šiai tarptautinei bendrovei atstovauja nuo 1997 m. ir turi „Bentley Gold Channel Partner“ statusą.

Per kuo įvairiausius pranešimus konferencijoje išryškėjo pagrindiniai akcentai – BIM akronime iš tiesų svarbiausia raidė yra I – informacija (bet tas jau buvo žinoma), dabar BIM modeliuose jos galima sukaupti itin daug. Bet kaip ją valdyti?

Visi projekto dalyviai, nors ir turėdami skirtingas funkcijas, veikia kartu bendrame visiems projekte, tačiau neretai jiems trūksta realaus bendradarbiavimo, suderinto keitimosi duomenimis ir jų srautų valdymo. Konferencija išryškino, kokios naudos projektuotojai ir rangovai gali gauti, kai bendradarbiaujama kartu kuriant ir kaupiant informaciją bendrojoje valdomoje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kokios naudos iš to turi užsakovai – statytojai ir infrastruktūros naudotojai, ir kaip jie patys tuos duomenis gali toliau papildyti panaudodami kuo įvairiausias technologijas. Galiausiai – kaip visi atskirų objektų duomenys gali sukurti informacinį megalauką ir kokios naudos iš to gali turėti visuomenė.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pažymėjo, kad skaitmeninai duomens tampa vienu iš svarbių elementų kuriant pridėtinės vertės grandinę. Jis išreiškė viltį, kad gautos žinios paskatins konferencijos dalyvius kitaip organizuoti savo verslą ar kitaip įvertinti savo misiją plėtojant skaitmenizavimą.

Pranešimų klausėsi daugiau kaip 100 atstovų iš 56 bendrovių ir organizacijų, didžiausia dalis – iš transporto sektoriaus.

Be CDE infrastruktūroje sėkmės tikėtis sunku 

Stefan Sigvardsson, „Bentley Systems“ Europos regiono verslo sprendimų vadovas, įvardijo  korporacijos misiją – visame pasaulyje gerinti infrastruktūros kūrimą: planavimą, projektavimą, statybą ir valdymą. Infrastruktūrą suvokiame kaip visą užstatytą aplinką su visais jos komponentais.

S. Sigvardsson pabrėžė, kad sėkmingo darbo statybų sektoriuje esmė – valdoma bendra duomenų aplinka CDE, į kurią informacija patenka iš kuo įvairiausių technologinių įrenginių ar šaltinių kiekviename projektavimo, statybos ir objekto perdavimo naudotojui etape.

Tiesa, „Bentley“ pabrėžia bendradarbiavimo reikšmę ir CDE sampratą iš bendrosios duomenų aplinkos išplėtoja iki susijusių duomenų aplinkos (angl. „Connected Data Environment“). CDE principu grindžiama korporacijoje sukurta duomenų valdymo platforma „ProjectWise“. Joje grafinė informacija kartu su atributine duomenų baze kaupiama ir valdoma centralizuotai bei susietai su kita projekto dokumentacija, o projekto dalyviai bendradarbiauja bendro informacijos šaltinio kontekste.

„ProjectWise“ platforma sujungia kuo įvairiausias projekto dalyvių komandas ir organizacijas peržengiant valstybių sienas. Projekto dalyvių teisės matyti, valdyti ar keisti modelio duomenis yra nustatomos pagal jų poreikį ir kompetenciją. Įvairių veiklos sričių projekto dalyviai gali veiksmingai bendradarbiauti, pasiekdami informaciją interneto bei mobiliosiomis priemonėmis ir užtikrindami visą prieigos teisių kontrolę bei veiksmų auditą.

Lietuvos programuotojai – varomoji „ProjectWise“ jėga

„ProjectWise“ tobulinimo vadovas Rimantas Varanavičius iš UAB „Bentley Systems“ sakė, kad „ProjectWise“ sukurtas, kad būtų galima patogiai valdyti visus inžinierinius duomenis – kad ir kokio formato jie būtų, kad ir kokioje išorinėje sistemoje jie sukurti. Jis pabrėžė bendrovės pardavimų filosofiją: „Mes uždirbsime tada, jei jūs naudositės mūsų sistema, o jūs naudositės sistema, jei ji jums kurs vertę“. Šį principą padeda įtvirtinti tai, kad vartotojai mokama tik už realų programos naudojimą. O kadangi Lietuvos įmonėje yra ir pasaulinis „ProjectWise“ pagalbos centras, konsultantai gali pateikti informaciją ir lietuviškai, jei taip į juos bus kreiptasi, o kitą dieną gali atvykti į jūsų įmonės biurą.

„Bentley Systems“ padalinys Lietuvoje veikia nuo 2006 m., dabar jame dirba apie 250 žmonių, beveik visi jie – programuotojai. Būtent lietuviai daug metų tobulina duomenų valdymo platformą „ProjectWise“, kurią naudojant pasaulyje jau įgyvendinta daugiau kaip milijonas įvairiausių projektų, įskaitant itin sudėtingus požeminių geležinkelio linijų po miestais projektus.

Keliai ir geležinkeliai

Steve Cockerell, “Bentley Systems” sprendimų geležinkeliams marketingo vadovas, kalbėjo apie BIM technologijas projektuojant, statant ir prižiūrint kelius ir geležinkelius.

Remdamasis nuostata, kad statybų sektorius ištroškęs inovacijų, jis apsistojo ties klausimu, kaip tobulėti greičiau. Pirmiausia, kokia jūsų organizacijos skaitmeninė strategija? Ar numatyti siekiami tikslai? BIM informacija turi vesti pirmyn ir už jus atlikti dalį darbo. Tačiau negalima vengti ir investicijų į technologijas, todėl patys ar su partneriais turite rasti instrumentus ir juos išmaniai panaudoti savo tikslams pasiekti.

Keliams projektuoti “Bentley Systems” siūlo didelių galimybių “OpenRoads”, o geležinkeliams – “OpenRail” integruotas programų sistemas.

Po „OpenRoads“ vėliava sutelkta grupė svarbių programų, kaip „ConceptStation“, „gINT“, „Designer“, „OpenBridge Modeler“, „LumentRT“  ir „Navigator“. „OpenRoads ConceptStation“ ir „OpenRoads Designer“ programos skirtos, atitinkamai, koncepciniam 5D modeliavimui ir detaliajam projektavimui. Iš koncepcinio modelio (ikiprojektinio pasiūlymo) pagrindiniai projekto sprendiniai (kelio ašis, reljefo modelis, aplinkos kontekstas) perduodami tiesiogiai į detalaus projektavimo programą.

Pagalbinės sistemos programos skirtos: „gINT“ – geologinės gręžinių informacijos atvaizdavimui 3D ir skirtingų gruntų paviršiams sukurti; „LumentRT“ – gyvai fotorealistinei aplinkos bei transporto srautų simuliacijai; „Navigator“ – projekto dalių integruotai peržiūrai (projekto vadovai gali atlikti susikirtimų analizę, grafiko simuliaciją, projekto modelius ir brėžinius mobiliajame įrenginyje gali žiūrėti statybų aikštelėje). „OpenBridge Modeler“ yra savarankiškas produktas tiltų modeliavimui, darniai papildantis sprendimų kelių infrastruktūrai gamą.

Geležinkeliai yra sudėtingesni inžinieriniai statiniai už kelius, todėl „OpenRail“ sistema, nors ir paremta tuo pačiu grafiniu branduoliu ir tokia pačia sprendimų gama kaip ir „OpenRoads“, pasižymi didesniu funkcionalumu, būdingu tik geležinkeliams – čia atsiranda pabėgių išdėstymas, iešminiai sujungimai, kontaktinis tinklas, specialūs kreivių tipai, regresinė analizė ir kitos specifinės geležinkelių infrastruktūros projektavimo funkcijos.

Projektuojant ir statant kelių ir geležinkelių projektų duomenys kaupiami, versijuojami ir valdomo proceso principais teikiami paskirstytai projekto komandai bendroje duomenų aplinkoje „ProjectWise“.

Su specialia „BIM Review“ licencija „Navigator“ programoje projekto vadovo pažymėtus neatitikimų ar automatiniu būdu aptiktų susikirtimų ataskaitas „ProjectWise“ per debesijos paslaugą pateikia projekto komandos nariams, nepriklausomai nuo to, kur jie yra – toje pačioje įmonėje, kitoje kompanijoje ar net kitoje valstybėje.

Eksploatacijos ir priežiūros etape prie „ProjectWise“ prisijungia papildomas debesijos paslaugų turto valdymui paketas „AssetWise“. Šiame pakete esantis „Operational Analytics“ modulis, dar žinomas „Optram“ pavadinimu, leidžia vykdyti prognozuojamos priežiūros (angl. Predictive Maintenance) funkcijas – panaudojant neriboto kiekio dimensijų rinkinius nustatyti iš anksto būtinus remonto darbus, dar prieš atsirandant galimiems gedimams.

Komunalinis ūkis

Dr. Slavco Velickov, „Bentley Systems“ sprendimų vandens ūkiui vadovas, kalbėjo apie BIM galimybes ir naudą vandentiekio ir nuotekų tinklų valdytojams. Anot jo, tobulas vandens ūkis apima modernų planavimą, statybą ir eksploatavimą. Šiais laikais tai grindžiama skaitmeninių duomenų modeliu, kuris yra ypač svarbus vandens sistemą eksploatuojant ir remontuojant.

Vandentvarkos sprendimų gamą sudaro specializuoti atskirų komunalinio ūkio šakų sprendimai: „WaterCAD“ ir „WaterGEMS“ – geriamojo vandens tiekimo tinklų, „SewerCAD“ ir „SewerGEMS“ – savitakių bei slėginių ar nuotekų tinklų, „StormCAD“ ir „CivilStorm“ – paviršinio vandens nuotekų (lietaus kanalizacijos) hidrauliniam modeliavimui.

Specifinis produktas „HAMMER“ leidžia atlikti pereinamosios būsenos analizę – apskaičiuoti hidraulinio smūgio poveikį, kai slėginiame tinkle atidaromos ir uždaromos sklendės. Hidrauliniai smūgiai padidina vamzdžių nusidėvėjimą ar gali sukelti sudėtingas avarijas, todėl tokius skaičiavimus dera atlikti tiek projektuojant naujus tinklus, tiek ir optimizuojant veikiančio tinklo siurblių darbą ar numatant tinklo rekonstrukciją.

Visų vandentvarkos sprendimų duomenys projektavimo ir statybos etapuose kaupiami, valdomi ir platinami bendroje duomenų aplinkoje „ProjectWise“, o eksploatavimo etape visus tuos duomenis panaudoja „AssetWise“ platforma. Prasidėjus eksploatacijai, hidraulinių modelių duomenys gali būti papildomi informacija iš sistemos jutiklių ir matuoklių (SCADA sistemų), ir iš visos tos informacijos kuriami veiklos optimizavimo algoritmai – pavyzdžiui, apskaičiuojamas optimalus vandentiekio siurblių įjungimo režimas, leidžiantis tausoti energijos išteklius ir gamtos resursus. Tokia veikla yra išmaniojo miesto elementas.

Išmanusis miestas jau čia

Dr. Arūnas Urbšys, UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius, kaip tik ir pristatė Panevėžio skaitmeninį 3D modelį kaip  išmaniojo miesto pavyzdį.

Kam reikalingas išmanusis miestas? Jis padeda geriau suvokti situaciją remiantis miesto skaitmeniniais duomenimis, o jais pasinaudojant tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas.

Panevėžio 3D modelis yra realus, pasiekiamas per panevezys3d.lt. Modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, perdavus visą informaciją kompiuteriui, „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ dirbo 3,5 mėnesio, kol sugeneravo modelį.

Detalumo lygis 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – 3 cm.

Anot dr. A. Urbšio, šis fotogrametrinis modelis šiandien yra greičiausiai detaliausias visame pasaulyje. Daug miestų pasaulyje kuria fotogrametrinius modelius, tačiau ten detalumas yra 15-20 cm., greičiausiai todėl, kad teritorijos žymiai didesnės.

Į modelį įdiegta laiko skalė, leidžianti matyti, kaip vaizdas keičiasi paros metu ar per visus metus. Vadinasi, faktiškai tai yra 4D modelis. Dirbant su UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“, modelis tobulinamas iki 5D, siekiant įvesti finansinę informaciją. Tokia kaštų statistika – statybos, renovacijos, remonto, dangų keitimo, apželdinimo ir pan. – kaupiama iš viešųjų pirkimų, ir ji gali padėti preliminariai apskaičiuojant numatomų darbų kaštus.

Tadas Samoška, UAB „TPI Vilnius“ atstovas, supažindino su japonų korporacijos „Topcon“ duomenų surinkimo technologijos statinių informaciniam modeliavimui. Jis pristatė „Topcon“ lazerinių skenerių galimybes – galima naudojant sukauptą „as-built“ informaciją tikrinti, ar nėra klaidų palyginti BIM modelio informacija. Lazeriai teikia naudingos informacijos ir statinius eksploatuojant.

Geriausi BIM pavyzdžiai – šviestis ir šviesti kitus

Iain Miskimmin, Londone veikiančios “Crossrail-Bentley BIM Advancement Academy” direktorius, kalbėjo apie edukacijos svarbą palaikant didelius infrastruktūros projektus.

2007 m. JK parlamentas priėmė įstatymą tiesti naują geležinkelio liniją „Crossrail“, kuri kerta Londoną Rytų-Vakarų kryptimis. Jos ilgis – daugiau nei 100 kilometrų, iš jų 27 kilometrai – po žeme, pastatyta naujų arba rekonstruotos 37 stotys, iš jų 8 požeminės. Per tą laikotarpį daug kas pasikeitė. Ne tik padidėjo reikalavimai informacijos tikslumui, bet ir buvo atsigręžta į galutinį statinio naudotoją – kokios informacijos jam iš tikrųjų reikia? Taip pat atsirado būtinybė savininką apmokyti, kaip naudotis visa sukaupta statinio informacija.

2012 m. „Crossrail“ vadovai suvokė, kad kuo įvairiausi projekto dalyviai jį suvokia skirtingai, ir tai kėlė grėsmių viso projekto įgyvendinimui.  Tuometinis „Crossrail“ vadovas Andrew Wolstenholme pareiškė, kad reikia įkurti akademiją, kuri skleistų žinias apie sėkmingiausius BIM naudojimo pavyzdžius ir taip remtų vyriausybės strategijos statybų sektoriuje įgyvendinimą. Jį parėmė „Bentley Systems“ korporacijos vadovas Greg Bentley, pareiškęs, kad visi gali labai daug pasimokyti iš „Crossrail“ statybos tiekimo grandinės.

Taip 2012 m. spalio 1 d. Londone buvo atidaryta „Crossrail-Bentley BIM Advancement Academy”. Ji ėmė šviesti „Crossrail“ projekto dalyvius ir visus kitus, kam rūpi BIM pažanga. Remiamasi ne tik „Crossrail“ projekto, bet ir kitais iškiliausiais pavyzdžiais iš viso pasaulio.

Iain Miskimmin papasakojo, ko ir kaip mokoma akademijoje, ir pabrėžė, kad mokymai jau apima ir statinių informacijos naudotojus.

Akademija dabar jau turi šešis filialus užsienyje, ir tai leidžia geriau surinkti BIM pavyzdžius iš viso pasaulio. Akademijos paslaugomis jau pasinaudojo maždaug 5600 žmonių iš 48 valstybių.

ES BIM vadovas, naujas ISO standartas

 VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas  doc. dr. Vladimiras Popovas perskaitė pranešimą „Europos viešajam sektoriui skirtas BIM diegimo vadovas – kodėl tai svarbu?“

Pristatydamas Europos Komisijos inicijuotą dokumentą, dr. V. Popovas pateikė ketvirtosios pramoninės revoliucijos „Pramonė 4.0“ kontekstą, pabrėždamas, kad dėl savo technologinio atsilikimo statybų sektorius iki jo neištempė ir turi tenkintis atskira kategorija „Statyba 4.0“.

BIM “Statybos 4.0” kontekste nėra vien “senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą. Siekis efektyviai valdyti statinio informaciją ypač gali duoti daug naudos mažinant statinio eksploatavimo kaštus.

Dr. V. Popovas anonsavo, kad 2018 m. lapkritį įsigalios naujas ISO standartas „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai (ISO 19650-1:2018)”.

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą.

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

„BIM and Beyond. Baltic Tour 2018“ be Vilniaus dar apėmė Rygą ir Taliną, kur, be kita ko, irgi buvo pristatytas Panevėžio 3D modelis. Pirmoji tokia konferencija surengta prieš dvejus metus, kita numatoma 2020 metais. Neabejotina, kad „už BIM“ tada rasime naujų įdomių dalykų.