Tag Archives: CDE

21 Lap 2018

Labas! Susipažinkime – aš jūsų skaitmeninis dvynys.

Globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“ savo prioritetu paskelbė skaitmeninių dvynių technologijas infrastruktūros projektams ir jau sukurtam turtui valdyti, kurios pagrįstos debesijos platforma „iTwin Services“ ir „Siemens“ koncerno sukurtais sisteminiais gamyklų valdymo sprendimais.

„Bentley“ daugiau nei prieš tris dešimtmečius pradėjo teikti programinę įrangą projektavimo ir architektūros specialistams, o pastaraisiais dešimtmečiais susitelkė į kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti. „Bentley“ yra pripažintas šios srities lyderis, diktuojantis madas visame pasaulyje, ir kiekvieną rudenį laukiama žinių, kokia bus „kito sezono kolekcija“.

Savo kasmetinėje konferencijose „Year in Infrastructure”, kuri spalį įvyko Londone, „Bentley Systems“ pristatė „iTwin Services“ – skaitmeninio dvynio debesijos sprendimą infrastruktūros projektams ir turtui valdyti. Numatyta „iTwin Services“ vartotojams pateikti 2019 m. pradžioje, šia paslauga jie galės naudotis ketvirtinės prenumeratos pagrindu.

„Pramonė 4.0“ ir technologinis statybų atsilikimas

Skaitmeninio dvynio koncepcija nėra nauja, tačiau ketvirtosios pramonės revoliucijos „Pramonė 4.0“ kontekste ji vis aktyviau įgyvendinama. Skaitmeninis dvynys yra virtualus kokio nors realybės elemento – statinio, mechanizmo ar proceso atspindys. Užuot egzistavę atskirai, skaitmeniniai ir fiziniai elementai yra vienas su kitu suporuoti; pirmasis aprėpia ir sujungia duomenis apie pastarąjį, pvz., naudojimo dažnumas ar veiklos sąlygos, suteikiant savininkams supratimą apie tai, kaip jis funkcionuoja realybėje.

Pasaulinė konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad 2021-aisiais maždaug pusė visų didžiausių pramonės įmonių pasaulyje turės ir naudos skaitmeninius dvynius. O kaip dėl infrastruktūros? Ypač kai tos pačios „Gartner“ skaičiavimais, statybos sektorius vidutiniškai išleidžia 60-70 proc. mažiau naujoms technologijoms diegti palyginti su 18-ka kitų pramonės rūšių.

Skaitmeniniai dvyniai infrastruktūrai

Adam Klatzkin, vyresnysis „Bentley Systems“ korporacijos „iModel Technologies“ padalinio direktorius, mano, kad atėjo laikas skaitmeninius dvynius nuolat panaudoti infrastruktūros srityje. Vis dėlto infrastruktūros projektų ir turto apimtis ir sudėtingumas kelia iššūkių, palyginti su  kitais skaitmeniniais dvyniais. Pavyzdžiui, surinkti naujausius duomenis apie realią naudojamo greitkelio ar statybvietės būklę yra daug sunkiau ir brangiau nei į planšetę gauti duomenis apie ekskavatoriaus vietą.

„Bentley Systems“ sukūrė „iModel 2.0“ debesijos platformą ir „iModelHub“ paslaugą, o realybės fiksavimo technologijos, kartu su „Bentley“ realybės modeliavimo programine įranga, sukuria ir atnaujina net ir itin didelių infrastruktūros objektų vaizdus. Prie dronų pritvirtinti ir antžeminiai fotoaparatai, taip pat lazeriniai skeneriai gali greitai ir palyginti pigiai – todėl ir dažnai – nuskaityti duomenis apie projektus ir turtą. Praskridus dronui, statybvietės būsena gali būti atnaujinamas kasdien.

Nesvarbu, ar iš realybės fiksavimo prietaisų, ar iš įdiegtų jutiklių, tačiau naujausių duomenų svarba skaitmeniniam dvyniui yra esminė. „iTwin“ gyvena ir keičiasi kartu su fiziniu turtu“, – sako  A. Klatzkin.

Bazinės „Bentley“ duomenų valdymo platformos „ProjectWise Connect Edition“ vartotojai gali naudoti „iTwin Services“ bet kokiam projektui.

„iModelHub“ sukuria ir palaiko projekto „iModel“ formatą, o „ContextShare“ funkcija pasirūpina  atnaujinti fizinio objekto skaitmeninius duomenis. Šie skaitmeniniai komponentai ir kontekstas sujungiami naudojant „Navigator Web“, kuris leidžia naršyklėje peržiūrėti 3D modelius ir „iModel.js“ – naują įrankių biblioteką, kuri yra skaitmeninių dvynių funkcijos variklis, – konferencijoje sakė Keith Bentley, korporacijos technikos direktorius.

„iTwin“ plėtotė

Savo „iTwin“ paslauga „Bentley“ korporacija siūlo pasaulinę infrastruktūros skaitmeninių dvynių ir naujų sprendinių sukūrimo platformą, paaiškino A. Klatzkin.  Anot jo, prieinamumas yra pagrindinė šios platformos doktrina, ir tai yra „atvira inovacijų ekosistema“.

Bendradarbiaudama su „Siemens“, „Bentley Systems“ pristatė „PlantSight“ – naują skaitmeninių dvynių debesijos paslaugų spektrą, skirtą konkrečiai gamybos įmonėms. „PlantSight“ sujungia „Bentley AssetWise“ turto valdymo platformą su „Siemens“ korporacijos „MindSphere“ ir „Teamcenter“ sprendimais.

Maždaug prieš 10 metų į atvirojo kodo programinę įrangą imta žiūrėti rimčiau, konferencijoje sakė K. Bentley. Ji įsitvirtino tokių korporacijų kaip „Google“, „Amazon“, „Twitter“ ir „Uber“ dėka. „Jie sukuria daugybę programinės įrangos, bet jie ja neprekiauja“, – paaiškino jis.

„Norint, kad atvirojo kodo programinė įranga būtų vertinga, turite sukurti ekosistemą, o tai reikalauja pastangų“, – sakė K. Bentley. Anot jo, „atvirojo kodo sukūrimas yra milžiniškas ilgalaikis įsipareigojimas“. Darbo tokioje ekosistemoje nauda yra ta, kad jei ta pačia programine įranga buvo sukurti du įrankiai, „elementus lengva susieti“.

Tuo tikslu „Bentley Systems“ formuoja savo ekosistemą, kuri remia „iTwins“ kūrimą, pagrįstą „JavaScript“, populiariausia pasaulyje programavimo aplinka, sakė K. Bentley. „JavaScript“ yra vienintelė kalba, kuria šiandien bendraujama tarp skirtingų platformų“, nes ji veikia naršyklėje, paaiškino jis. Naujasis atvirojo kodo „iModel.js“ yra ne „nedidukas įrankių rinkinys“, o išsami  „JavaScript“ biblioteka, kurioje yra įrankių, skirtų sukurti giluminius ilgalaikius ryšius. „Aš labai džiaugiuosi, ką kiti žmonės dabar gali daryti su savo duomenimis,” – sakė jis.

Šis jo pasakymas atspindi bendrovės koncepciją, kad visi projekto dalyviai ar turto valdytojai turi veikti ne bendroje valdomoje duomenų aplinkoje (ang. Common Data Environment), o susijusių duomenų aplinkoje (angl. „Connected Data Environment“).

Pasiruošimas miestų ir pramonės dvyniams

„Bentley Systems“ planai tapti „infrastruktūros skaitmeninių dvynių kompanija“ neapsiriboja „iTwins“ sukūrimu. Bendrovė taip pat paskelbė, kad įsigijo „Agency9“, Švedijoje įsikūrusį skaitmeninių dvynių debesijos paslaugų teikėją miestams planuoti ir kuriantį internetines 3D vizualizacijas.

Be to, naujoji strateginė partnerystė su „Atos“, „skaitmeninės transformacijos“ kompanija, reiškia, kad bus „visiškai išspręstas skaitmeninių dvynių kūrimas ir valdymas pramonės ir infrastruktūros turto savininkams“. Ši debesijos paslauga suteiks verslui galimybę turėti visiškai integruotus ir valdomus skaitmeninius dvynius, realiu laiku atlikti stebėseną ir analizę, taip pat nuotoliniu būdu turtą valdyti.

„Bentley Systems“ dabar konsultuojasi su kompanijomis, kurios nori pirmosios imti naudoti „iTwin Services“. Ketvirtiniai mokesčiai bus pagrįsti ir tuo, kiek žmonių naudojasi „iTwin“. Prieiga gali būti suteikta darbuotojams, rangovams, konsultantams ir visiems kitiems, kaip numato klientas.

Ne šiaip pokyčiai, o dideli pokyčiai

Prestižinė amerikiečių konsultavimo bendrovė „McKinsey“ perspėja – nebandykite išvengti pokyčių, manydami, kad gal ir šį kartą viskas kaip nors susitvarkys savaime.

Skaitmeninimas yra didelių projektų ateitis, o prisitaikyti nesiekiančios įmonės gali atsilikti nuo konkurentų, ir tokių pavyzdžių pasaulis daug matė bankininkystės, mažmeninės prekybos, transporto ir kitose ūkio šakose. Geriausias kelias žengti pirmyn – tai pasirinkti „didelių pokyčių“ metodą, kai įmonė visapusiškai pasiryžta naujovėms ir peržiūri savo organizacinę struktūrą, talentų atranką bei personalo valdymą ir savo verslo kultūrą, neseniai straipsnyje apie didelių projektų ir infrastruktūros valdymą rašė „McKinsey“ konsultantai.

Ką pristatė Lietuva

Tradicinės konferencijos „Year in Infrastructure” kulminacija esti geriausių BIM projektų apdovanojimas, šiemet pagrindinius prizus susišlavė kinai su savo geležinkelių, kelių ir miestų infrastruktūros mega projektais.

Lietuvai atstovavo trys UAB „IT logika“ projektai. Įmonė veikia su „DroneTeam“ prekės ženklu ir bendradarbiauja su UAB „IN RE“, kuri iš sukauptos fotogrametrinės informacijos generuoja 3D modelius. „IN RE“ nuo 1997 m. atstovauja „Bentley Systems“ ir turi „Bentley Gold Channel Partner“ statusą.

Pirmasis projektas – Panevėžio 3D modelis, pasiekiamas per panevezys3d.lt. Modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, perdavus visą informaciją kompiuteriui, realybės kūrimo programa „ContextCapture“ dirbo 3,5 mėnesio, kol sugeneravo modelį. Detalumo lygis 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – 3 cm.

Konkursui taip pat pristatytas Gedimino pr. ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje Vilniuje EIKOS įgyvendinamas „Hilton“ viešbučio, verslo centro ir prestižinių apartamentų projektas „Live Square“. Sukurta realybės (50 tūkst. nuotraukų iš miesto 10 kv. km zonos) ir itin detalių projekto modelių samplaika. Galimi pirkėjai iš juos dominančio apartamento balkono su virtualios realybės akiniais gali matyti, kokį vaizdą matys ateityje iš tikrųjų, gali pavaikščioti apie savo namus ir toliau.

Trečiasis projektas susijęs su 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikų atradimu Gedimino kalne. Lietuvos nacionalinio muziejaus užsakymu buvo atlikta fotogrametrinė kasinėjimo vietų ir radinių fiksacija. Gresiant kalno nuošliaužoms, archeologai negalėjo naudoti įprastiniais ilgai trunkančiais matavimais ir aprašymais, kad galėtų kasinėti giliau. Dronais su kameromis ir rankose laikomais įrenginiais visi penki kasinėjimo sluoksniai buvo dokumentuoti labai greitai ir tiksliai. Iš viso padaryta 10 tūkst. nuotraukų, maždaug po 2 tūkst. kiekvienam kasinėjimo etapui, ir tai leido sukurti itin tikslius 3D modelius. Detalumo lygis stulbinantis – nuo 1 mm iki 0,2 mm.

Parengta pagal „Bentley Systems“, „Digital Transformation“, cadalyst.com, „McKinsey“  ir UAB „IN RE“ informaciją.

 

 

 

 

10 Spa 2018

ES BIM diegimo vadovas ragina veikti

Doc. dr. Vladimiras Popovas, VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas

Jau daugiau nei metai, kai Europos Sąjungos statybų sektorius gyvena su naujomis svarbiomis veiklos skaitmeninimo gairėmis, tačiau jos dar netapo ryškiu mūsų kasdienės veiklos kelrodžiu.

Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“, mokslo institucijos ir valdžios struktūros nuo 2014 m. yra nemažai padariusios, kad statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) būtų plėtojamas ir diegiamas Lietuvoje, o dabar esame tokiame brandos etape, kai šį darbą visi turime tęsti su nauja energija, įtraukdami vis daugiau veikiančių subjektų.

2017 m. vasarą speciali Europos Komisijos sudaryta darbo grupė paskelbė „Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovą“. Tai labai svarbus ir daug naudos galintis atnešti dokumentas, jei juo bus sklandžiai vadovaujamasi.

Šį vadovą netrukus papildys naujas ISO standartas, apibrėžiantis informacijos valdymą taikant statinio informacinį modeliavimą.

Tai bus pirmasis BIM standartas, pasiekęs ISO lygį. BIM vadovas ir ISO standartas dar labiau išgrynins BIM vaidmenį, galimybes ir potencialą šiandieninės Lietuvos ekonomikoje.

Statyba 4.0

Kalbant apie statybų sektorių, Lietuvoje verta vėl ir vėl priminti, kad gyvename ir dirbame aplinkoje, kuri vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija „Pramonė 4.0“ (angl. Industry 4.0), o jos skiriamasis bruožas yra itin efektyvus ir daugiaplanis informacijos funkcionavimas ir panaudojimas automatizuotoje ūkinėje veikloje.

Ar statybų sektorius – technologiškai atsilikęs, tačiau besistengiantis gelbėtis su BIM metodais ir filosofija – irgi yra „Pramonė 4.0” greitkelyje?

Ne visai taip. „Statyba 4.0” (angl. Construction 4.0) su savo skaitmeninimo pastangomis kažkuriuo momentu išsiskyrė iš bendro „Pramonė 4.0” konteksto.

Prie to prisidėjo Europos statybos pramonės federacija (European Construction Industry Federation, FIEC), kurios narė yra ir Lietuva, atstovaujama Lietuvos statybininkų asociacijos.

Įvertinusi statybos sektoriaus ypatumus, FIEC tiesiai pareiškė, kad „Statyba 4.0” yra statybų sektoriaus „Pramonė 4.0”, o naujosios pramoninės revoliucijos statybų pramonėje esmė yra viso sektoriaus skaitmeninimas. Pagrindinis, tačiau ne vienintelis metodas tai įgyvendinti yra BIM.

Apskritai, FIEC 2016 m. pasiekė aiškų persilaužimą savo požiūryje į BIM, kad ši metodologija nėra koks nors išorinis statybos proceso priedėlis, o yra esminė paties proceso dalis. FIEC tais metais paskelbė dokumentą skambiu pavadinimu “Making BIM a Global Success” (liet. prisidėkime prie pasaulinės BIM sėkmės).

Tačiau BIM „Statyba 4.0” kontekste nėra vien „senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą.

Ar galime sakyti, kad BIM yra tai, kas pramonėje yra produkto gyvavimo ciklo valdymas (angl. Product Life-cycle Management, PLM)? Ir taip, ir ne. Viena vertus, matome daug panašumų – šių dviejų reiškinių technologiniai komponentai, logika, ideologija, filosofija yra labai panaši, tačiau yra ir esminių skirtumų. Esminis dalykas tas, kad „Pramonė 4.0” veikiančios gamybos technologijos sistemos yra žymiai daugiau automatizuotos ir labiau pritaikytos globaliam skaitmenizavimui.

Gamybos pramonėje paplitęs skaitmenizavimo procesas žinomas kaip “M2M Communication” (angl. Machine to Machine Communication) arba automatizuotų prietaisų komunikacija. Tai yra esminis momentas – pramonėje sąveika tarp projektavimo, gamybos ir produkto valdymo yra didele dalimi kompiuterizuotas ir vis daugiau robotizuojamas. Tuo tarpu statyba šia prasme atsilieka, pažanga čia labai lėta. Statyba yra labai specifinė pramonės šaka, visų pirma todėl, kad joje dirba labai daug individų, joje veikia ir bendrauja ne mašinos, o žmonės arba žmonių valdomos mašinos. Dabar tie žmonės turi skaitmenines technologijas ir automatizuotus sprendimus, tačiau vis vien žmogus statybos procese išlieka pagrindinis “informacijos laidininkas”.

Taigi, turime “H2H Communication” (angl. Human to Human Communication) arba žmonių komunikaciją, o tai reiškia, kad net ir visiškai objektyvius duomenis subjektai gali būti suvokti ir interpretuoti nevienodai ir net priešingai.

Svarbu pabrėžti dar vieną dalyką. Nustatyta, kad statyba iš visų pramonės šakų yra mažiausiai skaitmenizuota, o tas atsilikimas yra labai didelis (Reinventing Construction: A Route to Higher Productivity, McKinsey, February 2017; BCG, Digital in Enginering and Construction: The Transformative Power of Building Modeling, 2017; žr. iliustraciją). Todėl ne veltui “Statyba 4.0” yra išsiskyrusi iš “Pramonė 4.0”, tai reikia turėti galvoje ir įvertinti.

BIM – BAM – BOOM

Amerikiečių architektas Patrick MacLeamy, ilgametis kompanijos HOK vadovas ir tarptautinio aljanso „buildingSMART International“ įkūrėjas, pasaulyje pripažįstamas kaip vienas įtakingiausių BIM guru. Be kita ko, jis yra sukūręs ir įprasminęs akronimų BIM – BAM – BOOM seką. Skamba lyg pokštas, tačiau tai yra rimti dalykai. Ta proga galima prisiminti, kad BIM oponentai Lietuvoje dar visai neseniai užkulisiuose irgi mėtydavo BIM-BAM-BIM-BAM stiliaus juokelius (atrodo, kad minties pažanga ir realybės pokyčiai pagaliau tuos oponentus nutildė).

Taigi, P. MacLeamy sako, kad statinio gyvavimo cikle – o apie BIM dabar jau kalbame kaip apie visą statinio gyvavimo ciklą – galime išskirti tris esminius momentus. BIM – Building Information Modelling – yra tik vienas ir visų pirmasis iš jų. Antrame etape, kai pereiname prie statybos ir jai reikalingų elementų gamybos, jau kalbame apie BAM – Building Assembly Modelling, tai yra statybos elementų surinkimo modeliavimas. P. MacLeamy laikosi nuomonės – ir sunku su tuo nesutikti, kad šiandieninė statyba vis labiau yra ne statyba senuoju suvokimu, o unifikuotų ar specialiai pagamintų elementų surinkimas statybvietėje.

Statinį pastačius, prasideda jo eksploatavimas, o tai jau yra BOOM – Building Operation and Optimisation Modelling, kitaip tariant, statinio funkcionavimas procesų palaikymas ir jų optimizavimas.

Kokią finansinę išraišką turi šie trys etapai?

P. MacLeamy remiasi daugelio projektų patirtimi ir apibendrina, kad vieną dolerį išleidus projektavimo etape naudojant BIM, tenka išleisti 20 dolerių gaminant elementus ir statant statinį, ir nuo 60 iki 80 dolerių statinį eksploatuojant ir jį valdant.

Visuotinai žinoma ir pripažįstama remiantis BIM plačiai naudojančių šalių patirtimi, kad efektyviai naudojant statinio informacinį modeliavimą projektavimo ir statybos etapuose galima sutaupyti iki 30 proc. lėšų palyginti su veiklos, kai BIM nenaudojamas, sąnaudomis.

O kaip dėl BIM teikiamos naudos per visą statinio gyvavimo ciklą, kurio trukmė paprastai laikoma 50 metų? P. MacLeamy teigia, kad sėkmingai dirbant BOOM etape ir nuolat optimizuojant eksploatavimo sąnaudas, sutaupytos lėšos gali padengti pradines projektavimo ir statybos sąnaudas, o visos investicijos į statinį gali atsipirkti per palyginti trumpą laiką.

Kas šiandien gauna pagrindinę naudą iš BIM? Pirmiausia, tai projektuotojai, tada eina statybininkai, o turto valdytojai smarkiai atsilieka. Tačiau būtent jie potencialiai gali gauti didžiausią naudą. Tai yra BOOM sritis.

BIM-BAM-BOOM grandinės poreikiai turi būti suformuluoti iš vidaus. Šiandien tas poreikis aiškiai suformuluotas tik vienoje statybos srityje – projektavime. BIM čia įsitvirtinęs, ir projektuotojai žino, kodėl ir kam jį naudoja. Visi kiti dar turi tai padaryti.

Taigi, imantis BAM ar BOOM, visų pirma, būtina suformuluoti tikslą arba tikslus – ko iš tiesų siekiama skaitmenizuojant šią sritį? Antra, kaip to bus siekiama? Tam reikia įvertinti galimybes, numatyti įgyvendinimo būdus ir priemones. Trečia, kas tai įgyvendins? Tam reikia parinkti žmones su tinkamomis kompetencijomis, suburti jų komandą, paskirstyti vaidmenis ir numatyti atsakomybes.

Kai visi išgrynins savo poreikius ir su jais įsijungs į vientisą grandinę, tik tada mes turėsime reikšmingą BIM augimą Lietuvoje. Taip BIM taps darni sistema.

Apie tai kalba vienas svarbiausių dokumentų BIM srityje britų standartas PAS 1192-2:2013, apibrėžiantis informacijos pateikimo ciklą statybos projekte, atitinkantį antrąjį BIM brandos lygį (BIM Level 2). Šis nacionalinis BIM standartas pastaruoju metu transformuojasi į daug svarbesnį tarptautinį standartą, kuris turi būti paskelbtas 2018 m. lapkritį. Tai bus standartas ISO 19650-1:2018 „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai”.

BIM diegimo vadovas viešajam sektoriui

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą. ES BIM darbo grupėje bendradarbiavo 21 šalies viešojo sektoriaus atstovai, Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB “Lietuvos geležinkeliai” ir valstybės įmonė “Turto bankas”.

Europos viešajam sektoriui skirtas statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovas
ES BIM vadovą lietuvių kalba galite atsisiųsti per šią nuorodą

ES BIM vadovas yra skirtas tiems, kas, P. MacLeamy terminais kalbant, yra iš BOOM srities. Dokumentas skirtas būtent tiems viešojo sektoriaus vadovams ir specialistams, kurie inicijuoja viešojo sektoriaus objektų sukūrimą, jais rūpinasi ir juos valdo.

Viešasis sektorius yra pagrindinė BIM varomoji jėga, jame dirbantys specialistai yra viešosios politikos formuotojai. Tai nacionalinio ir savivaldos lygio veikėjai, įvairūs užsakovai, pirkimų organizatoriai ir tie, kas atsakingi už nuolatinį statinių, infrastruktūros, visos užstatytos aplinkos eksploatavimą ir valdymą.

Kodėl jiems deleguojama šita lyderystė? Todėl, kad viešasis sektorius yra didžiausias pavienis statybos pramonės užsakovas, labiausiai suinteresuotas, kad būtų efektyvu, kad būtų skaidru, kad būtų nediskriminuojama, kad būtų be prieštaravimų. Kitaip tariant, viešasis sektorius gali formuoti BIM nacionalinę politiką, nukreipdamos visus šiuos reikalavimus žemutinėms grandims, kad jos visos veiktų pagal bendrai suformuotus principus.

ES BIM vadovas turi tris dalis, įskaitant įvadą ir bendrąsias gaires. Anot vadovo, BIM yra statybos sektoriaus ir užstatytos aplinkos skaitmeninės pertvarkos centre. Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visoje Europoje ir visame pasaulyje pripažįsta BIM, kaip strateginės priemonės, vertę siekiant išlaidų mažinimo, kokybės ir politikos tikslų. Daugelis jų imasi aktyviais veiksmais skatinti naudoti BIM savo statybos sektoriuose ir kuriant bei eksploatuojant viešąjį turtą, kad būtų užtikrinta, jog bus gauta ši nauda ekonomikai, aplinkai ir visuomenei.

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

Žodžiu, ES BIM vadovas, jo autoriams įvertinus ligšiolinę BIM naudojimo praktiką, pažėrė tokių pagyrų skaitmeninimo pastangoms, kad daug BIM entuziastų apie tai galėjo tik pasvajoti.

Trečiajame ES BIM vadovo skirsnyje pateikiamos veiksmų rekomendacijos, pradedant bendresnėmis (kad viešasis sektorius tiesiog privalo būti BIM diegimo lyderis) ir baigiant projektų įgyvendinimo lygmens rekomendacijomis, įskaitant techninius kriterijus.

Jie numato, kad duomenimis keičiamasi atviraisiais failų formatais, įprastai tai yra IFC (“Industry Foundation Classes”) formatas. nepriklausomai nuo to, kokia programinė įranga buvo pasirinkta skaitmeniniam modeliui kurti. Be to, ES BIM vadovas rekomenduoja visiems proceso dalyviams dirbti bendroje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kadangi statybos projektų ir valdymo dalyvių bendravimas ir bendradarbiavimas, keičiantis informacija turi lemiamą reikšmę efektyviam statinių kūrimui ir eksploatavimui.

Taigi, turime milžiniško potencialo ES BIM vadovą ir ar tuo potencialu pasinaudosime? Esminis dalykas – iš jo neturėsime jokios naudos, jei toliau viešasis sektorius nuosekliai neinicijuos projektų BIM aplinkoje. Tik tokie projektai leidžia sudaryti prielaidas visuomenei turėti apčiuopiamos naudos, kadangi jais kuriama bendra duomenų aplinka CDE, leidžianti efektyviai naudoti tiek atskirus objektus, tiek visą užstatytą aplinką.

Lietuvos statybos sektorius laukia, kad viešosios politikos formuotojai infrastruktūros ar statybos srityse, nacionalinio arba vietos lygmens viešojo sektoriaus užsakovai perkantys paslaugas arba atsakingi už nuolatinį pastatyto turto arba užstatytos aplinkos valdymą ir eklsploatavimą imtųsi lyderystės.

Galbūt ne visiems iš pradžių tai bus lengva, nes BIM suvokimas, kaip matome, yra kol kas gan nevienodas. Tad, kaip rašė Martynas Mažvydas, “Imkiat mani ir skaitykiat, Ir tatai skaitydami permanykiat”.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Vilniuje, konferencijoje „BIM and Beyond – Baltic Tour“ 2018 m. rugsėjo 21 d.