Tag Archives: BIM

04 Kov 2020

Matomos ir nematomos Klaipėdos karališkojo pašto žaizdos

04 Vas 2020

„Bentley Systems“ tapo „buildingSMART International“ aljanso tarptautiniu nariu, plėtos IFC naudojimą

Globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“ (toliau – „Bentley“), teikianti kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti, tapo tarptautiniu aljanso „buildingSMART International“ partneriu, atnešdama savo gausias žinias ir patirtį į aljanso standartų ir sprendimų programą. Kartu „Bentley“ paskelbė, kad plėtos atvirųjų duomenų naudojimą savo kuriamoje programinėje įrangoje.

„buildingSMART International“ (bSI) yra svarbi ne pelno organizacija, siekianti prisidėti prie statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) technologijų diegimo visame pasaulyje. bSI siekia plėtoti ir palaikyti atvirus („Open BIM“) tarptautinius BIM standartus, tobulinti šiais standartais paremtus procesus ir technologijas visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose.

„buildingSMART“ standartų grupę sudaro penki esminiai „Open BIM“ standartai, iš kurių  svarbiausias yra IFC (angl. Industry Foundation Clases). IFC ir kitų „Open BIM“ standartų naudojimas reiškia, kad vartotojas nėra „pririšamas“ prie kurios nors vienos programinės įrangos ir kad duomenimis gali keistis skirtingos programinės įrangos naudotojai.

Tuo pačiu „Bentley“ paskelbė apie bendrovės sukurtą sprendimą „iModel Bridge for IFC”, kuris sudaro sąlygas naudoti IFC formato geometrinę ir verslo informaciją „Bentley“ informaciniuose modeliuose, vadinamuose „iModel“.

„iModel“ yra specializuoti informacijos apie infrastruktūrą konteineriai, kurie yra „Bentley“ skaitmeninių dvynių strategijos „iTwin“, susijusios su infrastruktūros inžinerija, pagrindas. „iTwin Services“ paslaugos dabar leidžia eksportuoti IFC išsaugotuosius vaizdus į „iModel“ ir naudoti IFC duomenų rinkinius kaip informacijos šaltinį, pritaikydamos jų turinį naudoti „Bentley“ projektavimo programose. Be to, „Bentley“ neseniai paskelbė, kad sukurta skaitmeninių dvynių atvirojo kodo platformos „iModel.js“ 1.0 versija, kuri išplatinta pasaulinės atvirojo kodo vystytojų bendruomenės portale „GitHub“ (išsamiau: https://www.imodeljs.org/).

Bhupinderis Singhas, „Bentley“ vyriausiasis produktų vadovas, sako: „Bentley“ įsipareigoja suteikti kuo geriausią IFC pritaikymą skaitmeniniams dvyniams. Esame nusiteikę atvirumui ir iš tikrųjų kuriame atvirojo kodo „iModel Bridge for IFC”. IFC palaikymo ir atvirojo kodo principų derinys turėtų suteikti bendruomenei pasitikėjimą, kad jie gali kurti ir plėtoti skaitmeninius dvynius, išvengdami „tamsiųjų duomenų“ – duomenų, kurie yra kaupiami, bet nepanaudojami – problemos“.

Rihard Petrie, „buildingSMART International“ generalinis direktorius: „Džiaugiuosi, kad „Bentley“ prisijungė prie „buildingSMART International“. Būdamas vienas didžiausių programinės įrangos tiekėjų savo srityje, „Bentley“ mūsų bendruomenėje vaidina svarbų vaidmenį. „Bentley“ vizija dėl „iModel“ ir atvirojo kodo programinės įrangos suteikia IFC bendruomenei naujų įdomių galimybių atvirosios sąveikos darbo su skaitmeniniais dvyniais būdams.“

Skaitmeninis dvynys yra virtualus kokio nors realybės elemento – statinio, mechanizmo ar proceso atspindys. Užuot egzistavę atskirai, skaitmeniniai ir fiziniai elementai yra vienas su kitu suporuoti; pirmasis aprėpia ir sujungia duomenis apie pastarąjį, pvz., naudojimo dažnumas ar veiklos sąlygos, suteikiant savininkams supratimą apie tai, kaip jis funkcionuoja realybėje.

Skaitmeninio dvynio koncepcija nėra nauja, tačiau dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos ji vis aktyviau įgyvendinama. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad 2021-aisiais maždaug pusė visų didžiausių pramonės įmonių pasaulyje turės ir naudos skaitmeninius dvynius.

2018 m. „Bentley“ savo prioritetu paskelbė skaitmeninių dvynių technologijas infrastruktūros projektams ir jau sukurtam turtui valdyti, kurios pagrįstos debesijos platforma „iTwin Services“ bei „Siemens“ koncerno sukurtais sisteminiais gamyklų valdymo sprendimais.

Bazinės „Bentley“ duomenų valdymo platformos „ProjectWise CONNECT Edition“ vartotojai gali naudoti „iTwin Services“ bet kokiam projektui. „ProjectWise“, kuris jau keliolika metų vystomas ir tobulinamas „Bentley“ padalinyje Lietuvoje, visame pasaulyje naudojimas kuriant ir prižiūrint kelius, geležinkelius ir komunalinį ūkį.

Pernai „Bentley Systems“ laimėjo „RB Rail AS“ administracijos skelbtą viešąjį pirkimą ir kuria „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo projekto bendrąją duomenų aplinką (angl. Common Data Environment, CDE).  Tam „Bentley Systems“ įdiegs vieną pajėgiausių ir populiariausių pasaulyje inžinerinės informacijos duomenų ir procesų valdymo sistemų „ProjectWise“.

Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“ nuo 1997 metų yra oficiali „Bentley Systems” atstovė Baltijos šalyse, turinti „Bentley Gold Channel Partner“ ir autorizuoto mokymo centro „Bentley Institute“ Lietuvoje statusą. „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys tikisi, kad „Bentley“ posūkis į IFC paskatins „Bentley“ programinės įrangos sklaidą Lietuvos statybų ir infrastruktūros valdymo rinkoje.

Lietuvos statybos sektoriaus asociacijų įkurta viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“ yra „buildingSMART Nordic“ skyriaus narė.

26 Lap 2018

Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins? Architektų nupiešta perspektyva teisinga, ar klaidinanti? Kyla didžiulės įtampos, šalys viena kitą gąsdina teismais, išeičių ieškojimo kelias ilgas ir skausmingas.

Susikalbėti vystytojams, kontroliuojančioms institucijoms ir visuomenei gali padėti šiuolaikinės technologijos – esamos urbanistinės realybės ir kuriamų architektūrinių modelių samplaika (angl. Reality Mesh), labai susiaurinanti subjektyvių nuomonių erdvę. Šis metodas smarkiai išplitęs Vakaruose ir sparčiai besivystančiose Azijos šalyse, jis jau taikomas ir Lietuvoje.

„Realybės ir modelių samplaikos naudojimas plinta kartu su vystytojų ir projektuotojų technologiniu tobulėjimu, o jis nėra nei labai greitas, nei visaapimantis. Šio metodo plitimui kartais turi įtakos ir ambicingi ar nuo galimų grėsmių siekiantys apsidrausti užsakovai. Vienaip ar kitaip, dažniausiai reikalų tenka turėti su pažangiausia, naujovių siekiančia visuomenės dalimi, kurie iš inovacijų siekia maksimalios naudos jau šiandien. Taip jie sukuria pridėtinę vertę ir raško realius virtualios realybės vaisius“, sako „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys.

Ar pro mano langą Žvėryne bus matyti Gedimino pilis?

Algirdo Kaušpėdo vadovaujama „JP Architektūra“ jau daugiau nei dešimtmetį taiko trimačio projektavimo programas ir BIM metodus įgyvendindama projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje.

Tačiau net ir šiai inovatyviai įmonei pasitaiko „pirmas kartas“ – projektuodama gyvenamąjį pastatą „Žvėryno vakarai“ Saltoniškių g. 44, užsakovo pageidavimu „JP Architektūra“ pirmą kartą panaudojo modernias fotogrametrijos principais paremtas virtualios realybės technologijas, siekiant sukurti realistinę projektuojamo objekto aplinką.

Panaudojus modernias „Bentley Systems“ realybės modeliavimo technologijas „ContextCapture“ ir „LumenRT“ į Vilniaus miesto dalies nuo Žvėryno iki Gedimino pilies 3D realybės modelį buvo įkelti „Revit“ programoje sukurti projektuojamo pastato bei jo aplinkos sutvarkymo BIM modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis. Apjungtas virtualios realybės modelis apima neįtikėtinai didelį – daugiau kaip 350 ha plotą.

Tokioje integruotoje gyvoje virtualios realybės aplinkoje matomas net tik pastato poveikis aplinkai (insoliacija, šešėlių analizė), bet ir aplinkos poveikis pačiam pastatui. Gaunami realūs aplinkinių pastatų šešėliai, krentantys ant projektuojamo pastato, ko neįmanoma būtų padaryti dirbant tik su 2D toponuotraukomis. Realybės modelis leido patikrinti projektinius sprendimus ir padėti suderinti juos su aplinkiniais gyventojais bei leidimus išduodančiomis institucijomis.

„Pastatas, kuris buvo projektuojamas tam, kad darniai integruotųsi tiek į architektūrinį, gamtinį, ekonominį bei socialinį vietos kontekstą įgauną išskirtinę išliekamąją vertę. Tie, kas jau dabar susirūpino ir pradėjo visiškai dirbti skaitmeninio projektavimo forma, ateityje turės labai daug pranašumų prieš kitus,“ – pastebi A. Kaušpėdas.

Integruotas projektinis ir realybės modelis projekto „Žvėryno vakarai“ vystytojai UAB „Drusvila“ pasitarnavo ir būstų pardavimo rinkodarai.

„Pirmasis įspūdis – kosmosas gražiausia to žodžio prasme. Manau, vienas geriausių marketinginių sprendimų šiame projekte! Galim vaikščioti po butus, žvalgytis per kiekvieną langą, paskraidyti aplink! Šis įrankis labai pravers ne tik mūsų klientams, bet ir mums apsisprendžiant dėl įvairių projekto patobulinimų, nes viskas atlikta labai realistiškai“, sako Andrius Beniušis, UAB “Drusvila” direktorius.

 „Veikmei“ – irgi pirmas kartas

Daugiabučių pastatų projektui „Veikmės parko namai“ Didlaukio gatvėje Baltupiuose vietos užteko, didelės kolizijos su jau esančiais pastatais nebuvo, tačiau statytojas UAB „Veikmė“ nusprendė pirmą kartą panaudoti  fotogrametrijos principais paremtas virtualios realybės technologijas.

„Bentley ContextCapture“ programa sukurtas vietovės realybės modelis, kurio tikslumas yra 5-7 cm, leido tiksliai įvertinti projektuojamų 7 pastatų aplinką, patikslinti reljefo, esamos augmenijos įtaką būsimiems statiniams ir aplinkos sutvarkymo projektui.

„Kaip architektas galiu tik pasidžiaugti, kad realybės samplaikos technologija pagaliau pasiekė mus ir yra prieinama projektavimo proceso dalyviams. Architektams tai leido pasitikrinti savo projekto sprendinius iš bet kurio erdvės taško perspektyvos, o statytojui – geriau suvokti ir atskleisti būsimo gyvenamų pastatų komplekso privalumus“, sako projekto vadovas architektas Rytis Kripas.

 

Į 35 ha ploto realybės modelį „SketchUp“ programos aplinkoje buvo įkelti „Revit“ programoje sumodeliuoti projektuojamų statinių modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis. Realybės modelis leido pasitikrinti projektinius sprendimus, įvertinti objekto insoliaciją, vizualinę įtaką aplinkai, pristatyti bei suderinti projektinius pasiūlymus viešinimo procedūros metu su aplinkiniais gyventojais bei leidimus išduodančiomis institucijomis.

Realybės samplaikos „panaudojimas leido tiksliai ir vizualiai suprantamai perteikti tą vaizdą, kurį sukurs projektuojami pastatai konkrečioje sudėtingoje gamtinėje ir urbanistinėje aplinkoje, ir pagelbėjo paprastam žmogui, nesusijusiam su statybos procesu ir galbūt sunkiau skaitančiam brėžinius ar vizualizacijas, suvokti projekto sprendinius, padėjo išsklaidyti kvartalo bendruomenės baimes dėl pastatų išdėstymo bei dydžių ir jų įtakos kraštovaizdžiui“, sako R. Kripas.

 

Partnerystė danguje ir žemėje

Šiuos du realybės samplaikos modelius parengė UAB „IN RE“, o fotogrametrinę informaciją savo dronais surinko UAB „IT logika“.

Be jau minėtų projektų, vienas įdomesnių „IT logika“ su partneriais darbų – žaidimų platformoje sukurtas virtualios realybės modelis UAB „EIKA“ plėtojamam „Live Square“ apartamentų kompleksui Dainavos gatvėje, susisiekiančiam su „Hilton Garden Inn“ viešbučiu ir verslo centru Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje. Aplinkos realybės modeliui dronais buvo surinka fotogrametrinė informacija, tuomet projektuojamų pastatų BIM modeliai integruoti į aplinkos realybės modelį ir perkelti į žaidimų platformą „UnrealEngine 4“. Taip buvo sukurta interaktyvi virtualios realybės aplinka, po kurią galima pasivaikščioti apžiūrint būsimus pastatus ir iš išorės, ir iš vidaus ar nuo terasos ant stogo. Šis virtualios realybės modelis yra parengtas darbui su VR stereo akiniais, kuriuos užsidėjus pasiekiamas nepaprastai įtikinamas realybės pojūtis.

Tačiau iki šiol reikšmingiausiu savo bendru darbu „IN RE“ ir UAB „IT logika“ laiko projektą http://panevezys3d.lt. Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km.

Panevėžio 3D modelis buvo sėkmingai panaudotas šiemet surengtame Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastato architektūriniame konkurse. Devyniolika konkurso dalyvių savo darbus pateikė ne tik tradiciniuose 2D brėžiniuose, vizualizacijose ir tūriniuose maketuose, bet ir 3D modeliuose, kurie buvo įkomponuoti į realios aplinkos kontekstą.

 

Žymos: Realybės modeliavimas, fotogrametrija, architektūra, BIM, ContextCapture, LumenRT

Iliustracijos: „IN RE“, „JP Architektūra“, „Veikmės projektai“, „EIKA“

10 Spa 2018

ES BIM diegimo vadovas ragina veikti

Doc. dr. Vladimiras Popovas, VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas

Jau daugiau nei metai, kai Europos Sąjungos statybų sektorius gyvena su naujomis svarbiomis veiklos skaitmeninimo gairėmis, tačiau jos dar netapo ryškiu mūsų kasdienės veiklos kelrodžiu.

Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“, mokslo institucijos ir valdžios struktūros nuo 2014 m. yra nemažai padariusios, kad statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) būtų plėtojamas ir diegiamas Lietuvoje, o dabar esame tokiame brandos etape, kai šį darbą visi turime tęsti su nauja energija, įtraukdami vis daugiau veikiančių subjektų.

2017 m. vasarą speciali Europos Komisijos sudaryta darbo grupė paskelbė „Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovą“. Tai labai svarbus ir daug naudos galintis atnešti dokumentas, jei juo bus sklandžiai vadovaujamasi.

Šį vadovą netrukus papildys naujas ISO standartas, apibrėžiantis informacijos valdymą taikant statinio informacinį modeliavimą.

Tai bus pirmasis BIM standartas, pasiekęs ISO lygį. BIM vadovas ir ISO standartas dar labiau išgrynins BIM vaidmenį, galimybes ir potencialą šiandieninės Lietuvos ekonomikoje.

Statyba 4.0

Kalbant apie statybų sektorių, Lietuvoje verta vėl ir vėl priminti, kad gyvename ir dirbame aplinkoje, kuri vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija „Pramonė 4.0“ (angl. Industry 4.0), o jos skiriamasis bruožas yra itin efektyvus ir daugiaplanis informacijos funkcionavimas ir panaudojimas automatizuotoje ūkinėje veikloje.

Ar statybų sektorius – technologiškai atsilikęs, tačiau besistengiantis gelbėtis su BIM metodais ir filosofija – irgi yra „Pramonė 4.0” greitkelyje?

Ne visai taip. „Statyba 4.0” (angl. Construction 4.0) su savo skaitmeninimo pastangomis kažkuriuo momentu išsiskyrė iš bendro „Pramonė 4.0” konteksto.

Prie to prisidėjo Europos statybos pramonės federacija (European Construction Industry Federation, FIEC), kurios narė yra ir Lietuva, atstovaujama Lietuvos statybininkų asociacijos.

Įvertinusi statybos sektoriaus ypatumus, FIEC tiesiai pareiškė, kad „Statyba 4.0” yra statybų sektoriaus „Pramonė 4.0”, o naujosios pramoninės revoliucijos statybų pramonėje esmė yra viso sektoriaus skaitmeninimas. Pagrindinis, tačiau ne vienintelis metodas tai įgyvendinti yra BIM.

Apskritai, FIEC 2016 m. pasiekė aiškų persilaužimą savo požiūryje į BIM, kad ši metodologija nėra koks nors išorinis statybos proceso priedėlis, o yra esminė paties proceso dalis. FIEC tais metais paskelbė dokumentą skambiu pavadinimu “Making BIM a Global Success” (liet. prisidėkime prie pasaulinės BIM sėkmės).

Tačiau BIM „Statyba 4.0” kontekste nėra vien „senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą.

Ar galime sakyti, kad BIM yra tai, kas pramonėje yra produkto gyvavimo ciklo valdymas (angl. Product Life-cycle Management, PLM)? Ir taip, ir ne. Viena vertus, matome daug panašumų – šių dviejų reiškinių technologiniai komponentai, logika, ideologija, filosofija yra labai panaši, tačiau yra ir esminių skirtumų. Esminis dalykas tas, kad „Pramonė 4.0” veikiančios gamybos technologijos sistemos yra žymiai daugiau automatizuotos ir labiau pritaikytos globaliam skaitmenizavimui.

Gamybos pramonėje paplitęs skaitmenizavimo procesas žinomas kaip “M2M Communication” (angl. Machine to Machine Communication) arba automatizuotų prietaisų komunikacija. Tai yra esminis momentas – pramonėje sąveika tarp projektavimo, gamybos ir produkto valdymo yra didele dalimi kompiuterizuotas ir vis daugiau robotizuojamas. Tuo tarpu statyba šia prasme atsilieka, pažanga čia labai lėta. Statyba yra labai specifinė pramonės šaka, visų pirma todėl, kad joje dirba labai daug individų, joje veikia ir bendrauja ne mašinos, o žmonės arba žmonių valdomos mašinos. Dabar tie žmonės turi skaitmenines technologijas ir automatizuotus sprendimus, tačiau vis vien žmogus statybos procese išlieka pagrindinis “informacijos laidininkas”.

Taigi, turime “H2H Communication” (angl. Human to Human Communication) arba žmonių komunikaciją, o tai reiškia, kad net ir visiškai objektyvius duomenis subjektai gali būti suvokti ir interpretuoti nevienodai ir net priešingai.

Svarbu pabrėžti dar vieną dalyką. Nustatyta, kad statyba iš visų pramonės šakų yra mažiausiai skaitmenizuota, o tas atsilikimas yra labai didelis (Reinventing Construction: A Route to Higher Productivity, McKinsey, February 2017; BCG, Digital in Enginering and Construction: The Transformative Power of Building Modeling, 2017; žr. iliustraciją). Todėl ne veltui “Statyba 4.0” yra išsiskyrusi iš “Pramonė 4.0”, tai reikia turėti galvoje ir įvertinti.

BIM – BAM – BOOM

Amerikiečių architektas Patrick MacLeamy, ilgametis kompanijos HOK vadovas ir tarptautinio aljanso „buildingSMART International“ įkūrėjas, pasaulyje pripažįstamas kaip vienas įtakingiausių BIM guru. Be kita ko, jis yra sukūręs ir įprasminęs akronimų BIM – BAM – BOOM seką. Skamba lyg pokštas, tačiau tai yra rimti dalykai. Ta proga galima prisiminti, kad BIM oponentai Lietuvoje dar visai neseniai užkulisiuose irgi mėtydavo BIM-BAM-BIM-BAM stiliaus juokelius (atrodo, kad minties pažanga ir realybės pokyčiai pagaliau tuos oponentus nutildė).

Taigi, P. MacLeamy sako, kad statinio gyvavimo cikle – o apie BIM dabar jau kalbame kaip apie visą statinio gyvavimo ciklą – galime išskirti tris esminius momentus. BIM – Building Information Modelling – yra tik vienas ir visų pirmasis iš jų. Antrame etape, kai pereiname prie statybos ir jai reikalingų elementų gamybos, jau kalbame apie BAM – Building Assembly Modelling, tai yra statybos elementų surinkimo modeliavimas. P. MacLeamy laikosi nuomonės – ir sunku su tuo nesutikti, kad šiandieninė statyba vis labiau yra ne statyba senuoju suvokimu, o unifikuotų ar specialiai pagamintų elementų surinkimas statybvietėje.

Statinį pastačius, prasideda jo eksploatavimas, o tai jau yra BOOM – Building Operation and Optimisation Modelling, kitaip tariant, statinio funkcionavimas procesų palaikymas ir jų optimizavimas.

Kokią finansinę išraišką turi šie trys etapai?

P. MacLeamy remiasi daugelio projektų patirtimi ir apibendrina, kad vieną dolerį išleidus projektavimo etape naudojant BIM, tenka išleisti 20 dolerių gaminant elementus ir statant statinį, ir nuo 60 iki 80 dolerių statinį eksploatuojant ir jį valdant.

Visuotinai žinoma ir pripažįstama remiantis BIM plačiai naudojančių šalių patirtimi, kad efektyviai naudojant statinio informacinį modeliavimą projektavimo ir statybos etapuose galima sutaupyti iki 30 proc. lėšų palyginti su veiklos, kai BIM nenaudojamas, sąnaudomis.

O kaip dėl BIM teikiamos naudos per visą statinio gyvavimo ciklą, kurio trukmė paprastai laikoma 50 metų? P. MacLeamy teigia, kad sėkmingai dirbant BOOM etape ir nuolat optimizuojant eksploatavimo sąnaudas, sutaupytos lėšos gali padengti pradines projektavimo ir statybos sąnaudas, o visos investicijos į statinį gali atsipirkti per palyginti trumpą laiką.

Kas šiandien gauna pagrindinę naudą iš BIM? Pirmiausia, tai projektuotojai, tada eina statybininkai, o turto valdytojai smarkiai atsilieka. Tačiau būtent jie potencialiai gali gauti didžiausią naudą. Tai yra BOOM sritis.

BIM-BAM-BOOM grandinės poreikiai turi būti suformuluoti iš vidaus. Šiandien tas poreikis aiškiai suformuluotas tik vienoje statybos srityje – projektavime. BIM čia įsitvirtinęs, ir projektuotojai žino, kodėl ir kam jį naudoja. Visi kiti dar turi tai padaryti.

Taigi, imantis BAM ar BOOM, visų pirma, būtina suformuluoti tikslą arba tikslus – ko iš tiesų siekiama skaitmenizuojant šią sritį? Antra, kaip to bus siekiama? Tam reikia įvertinti galimybes, numatyti įgyvendinimo būdus ir priemones. Trečia, kas tai įgyvendins? Tam reikia parinkti žmones su tinkamomis kompetencijomis, suburti jų komandą, paskirstyti vaidmenis ir numatyti atsakomybes.

Kai visi išgrynins savo poreikius ir su jais įsijungs į vientisą grandinę, tik tada mes turėsime reikšmingą BIM augimą Lietuvoje. Taip BIM taps darni sistema.

Apie tai kalba vienas svarbiausių dokumentų BIM srityje britų standartas PAS 1192-2:2013, apibrėžiantis informacijos pateikimo ciklą statybos projekte, atitinkantį antrąjį BIM brandos lygį (BIM Level 2). Šis nacionalinis BIM standartas pastaruoju metu transformuojasi į daug svarbesnį tarptautinį standartą, kuris turi būti paskelbtas 2018 m. lapkritį. Tai bus standartas ISO 19650-1:2018 „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai”.

BIM diegimo vadovas viešajam sektoriui

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą. ES BIM darbo grupėje bendradarbiavo 21 šalies viešojo sektoriaus atstovai, Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB “Lietuvos geležinkeliai” ir valstybės įmonė “Turto bankas”.

Europos viešajam sektoriui skirtas statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovas
ES BIM vadovą lietuvių kalba galite atsisiųsti per šią nuorodą

ES BIM vadovas yra skirtas tiems, kas, P. MacLeamy terminais kalbant, yra iš BOOM srities. Dokumentas skirtas būtent tiems viešojo sektoriaus vadovams ir specialistams, kurie inicijuoja viešojo sektoriaus objektų sukūrimą, jais rūpinasi ir juos valdo.

Viešasis sektorius yra pagrindinė BIM varomoji jėga, jame dirbantys specialistai yra viešosios politikos formuotojai. Tai nacionalinio ir savivaldos lygio veikėjai, įvairūs užsakovai, pirkimų organizatoriai ir tie, kas atsakingi už nuolatinį statinių, infrastruktūros, visos užstatytos aplinkos eksploatavimą ir valdymą.

Kodėl jiems deleguojama šita lyderystė? Todėl, kad viešasis sektorius yra didžiausias pavienis statybos pramonės užsakovas, labiausiai suinteresuotas, kad būtų efektyvu, kad būtų skaidru, kad būtų nediskriminuojama, kad būtų be prieštaravimų. Kitaip tariant, viešasis sektorius gali formuoti BIM nacionalinę politiką, nukreipdamos visus šiuos reikalavimus žemutinėms grandims, kad jos visos veiktų pagal bendrai suformuotus principus.

ES BIM vadovas turi tris dalis, įskaitant įvadą ir bendrąsias gaires. Anot vadovo, BIM yra statybos sektoriaus ir užstatytos aplinkos skaitmeninės pertvarkos centre. Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visoje Europoje ir visame pasaulyje pripažįsta BIM, kaip strateginės priemonės, vertę siekiant išlaidų mažinimo, kokybės ir politikos tikslų. Daugelis jų imasi aktyviais veiksmais skatinti naudoti BIM savo statybos sektoriuose ir kuriant bei eksploatuojant viešąjį turtą, kad būtų užtikrinta, jog bus gauta ši nauda ekonomikai, aplinkai ir visuomenei.

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

Žodžiu, ES BIM vadovas, jo autoriams įvertinus ligšiolinę BIM naudojimo praktiką, pažėrė tokių pagyrų skaitmeninimo pastangoms, kad daug BIM entuziastų apie tai galėjo tik pasvajoti.

Trečiajame ES BIM vadovo skirsnyje pateikiamos veiksmų rekomendacijos, pradedant bendresnėmis (kad viešasis sektorius tiesiog privalo būti BIM diegimo lyderis) ir baigiant projektų įgyvendinimo lygmens rekomendacijomis, įskaitant techninius kriterijus.

Jie numato, kad duomenimis keičiamasi atviraisiais failų formatais, įprastai tai yra IFC (“Industry Foundation Classes”) formatas. nepriklausomai nuo to, kokia programinė įranga buvo pasirinkta skaitmeniniam modeliui kurti. Be to, ES BIM vadovas rekomenduoja visiems proceso dalyviams dirbti bendroje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kadangi statybos projektų ir valdymo dalyvių bendravimas ir bendradarbiavimas, keičiantis informacija turi lemiamą reikšmę efektyviam statinių kūrimui ir eksploatavimui.

Taigi, turime milžiniško potencialo ES BIM vadovą ir ar tuo potencialu pasinaudosime? Esminis dalykas – iš jo neturėsime jokios naudos, jei toliau viešasis sektorius nuosekliai neinicijuos projektų BIM aplinkoje. Tik tokie projektai leidžia sudaryti prielaidas visuomenei turėti apčiuopiamos naudos, kadangi jais kuriama bendra duomenų aplinka CDE, leidžianti efektyviai naudoti tiek atskirus objektus, tiek visą užstatytą aplinką.

Lietuvos statybos sektorius laukia, kad viešosios politikos formuotojai infrastruktūros ar statybos srityse, nacionalinio arba vietos lygmens viešojo sektoriaus užsakovai perkantys paslaugas arba atsakingi už nuolatinį pastatyto turto arba užstatytos aplinkos valdymą ir eklsploatavimą imtųsi lyderystės.

Galbūt ne visiems iš pradžių tai bus lengva, nes BIM suvokimas, kaip matome, yra kol kas gan nevienodas. Tad, kaip rašė Martynas Mažvydas, “Imkiat mani ir skaitykiat, Ir tatai skaitydami permanykiat”.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Vilniuje, konferencijoje „BIM and Beyond – Baltic Tour“ 2018 m. rugsėjo 21 d.