Tag Archives: Architektūra

04 Kov 2020

Matomos ir nematomos Klaipėdos karališkojo pašto žaizdos

26 Lap 2018

Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins? Architektų nupiešta perspektyva teisinga, ar klaidinanti? Kyla didžiulės įtampos, šalys viena kitą gąsdina teismais, išeičių ieškojimo kelias ilgas ir skausmingas.

Susikalbėti vystytojams, kontroliuojančioms institucijoms ir visuomenei gali padėti šiuolaikinės technologijos – esamos urbanistinės realybės ir kuriamų architektūrinių modelių samplaika (angl. Reality Mesh), labai susiaurinanti subjektyvių nuomonių erdvę. Šis metodas smarkiai išplitęs Vakaruose ir sparčiai besivystančiose Azijos šalyse, jis jau taikomas ir Lietuvoje.

„Realybės ir modelių samplaikos naudojimas plinta kartu su vystytojų ir projektuotojų technologiniu tobulėjimu, o jis nėra nei labai greitas, nei visaapimantis. Šio metodo plitimui kartais turi įtakos ir ambicingi ar nuo galimų grėsmių siekiantys apsidrausti užsakovai. Vienaip ar kitaip, dažniausiai reikalų tenka turėti su pažangiausia, naujovių siekiančia visuomenės dalimi, kurie iš inovacijų siekia maksimalios naudos jau šiandien. Taip jie sukuria pridėtinę vertę ir raško realius virtualios realybės vaisius“, sako „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys.

Ar pro mano langą Žvėryne bus matyti Gedimino pilis?

Algirdo Kaušpėdo vadovaujama „JP Architektūra“ jau daugiau nei dešimtmetį taiko trimačio projektavimo programas ir BIM metodus įgyvendindama projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje.

Tačiau net ir šiai inovatyviai įmonei pasitaiko „pirmas kartas“ – projektuodama gyvenamąjį pastatą „Žvėryno vakarai“ Saltoniškių g. 44, užsakovo pageidavimu „JP Architektūra“ pirmą kartą panaudojo modernias fotogrametrijos principais paremtas virtualios realybės technologijas, siekiant sukurti realistinę projektuojamo objekto aplinką.

Panaudojus modernias „Bentley Systems“ realybės modeliavimo technologijas „ContextCapture“ ir „LumenRT“ į Vilniaus miesto dalies nuo Žvėryno iki Gedimino pilies 3D realybės modelį buvo įkelti „Revit“ programoje sukurti projektuojamo pastato bei jo aplinkos sutvarkymo BIM modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis. Apjungtas virtualios realybės modelis apima neįtikėtinai didelį – daugiau kaip 350 ha plotą.

Tokioje integruotoje gyvoje virtualios realybės aplinkoje matomas net tik pastato poveikis aplinkai (insoliacija, šešėlių analizė), bet ir aplinkos poveikis pačiam pastatui. Gaunami realūs aplinkinių pastatų šešėliai, krentantys ant projektuojamo pastato, ko neįmanoma būtų padaryti dirbant tik su 2D toponuotraukomis. Realybės modelis leido patikrinti projektinius sprendimus ir padėti suderinti juos su aplinkiniais gyventojais bei leidimus išduodančiomis institucijomis.

„Pastatas, kuris buvo projektuojamas tam, kad darniai integruotųsi tiek į architektūrinį, gamtinį, ekonominį bei socialinį vietos kontekstą įgauną išskirtinę išliekamąją vertę. Tie, kas jau dabar susirūpino ir pradėjo visiškai dirbti skaitmeninio projektavimo forma, ateityje turės labai daug pranašumų prieš kitus,“ – pastebi A. Kaušpėdas.

Integruotas projektinis ir realybės modelis projekto „Žvėryno vakarai“ vystytojai UAB „Drusvila“ pasitarnavo ir būstų pardavimo rinkodarai.

„Pirmasis įspūdis – kosmosas gražiausia to žodžio prasme. Manau, vienas geriausių marketinginių sprendimų šiame projekte! Galim vaikščioti po butus, žvalgytis per kiekvieną langą, paskraidyti aplink! Šis įrankis labai pravers ne tik mūsų klientams, bet ir mums apsisprendžiant dėl įvairių projekto patobulinimų, nes viskas atlikta labai realistiškai“, sako Andrius Beniušis, UAB “Drusvila” direktorius.

 „Veikmei“ – irgi pirmas kartas

Daugiabučių pastatų projektui „Veikmės parko namai“ Didlaukio gatvėje Baltupiuose vietos užteko, didelės kolizijos su jau esančiais pastatais nebuvo, tačiau statytojas UAB „Veikmė“ nusprendė pirmą kartą panaudoti  fotogrametrijos principais paremtas virtualios realybės technologijas.

„Bentley ContextCapture“ programa sukurtas vietovės realybės modelis, kurio tikslumas yra 5-7 cm, leido tiksliai įvertinti projektuojamų 7 pastatų aplinką, patikslinti reljefo, esamos augmenijos įtaką būsimiems statiniams ir aplinkos sutvarkymo projektui.

„Kaip architektas galiu tik pasidžiaugti, kad realybės samplaikos technologija pagaliau pasiekė mus ir yra prieinama projektavimo proceso dalyviams. Architektams tai leido pasitikrinti savo projekto sprendinius iš bet kurio erdvės taško perspektyvos, o statytojui – geriau suvokti ir atskleisti būsimo gyvenamų pastatų komplekso privalumus“, sako projekto vadovas architektas Rytis Kripas.

 

Į 35 ha ploto realybės modelį „SketchUp“ programos aplinkoje buvo įkelti „Revit“ programoje sumodeliuoti projektuojamų statinių modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis. Realybės modelis leido pasitikrinti projektinius sprendimus, įvertinti objekto insoliaciją, vizualinę įtaką aplinkai, pristatyti bei suderinti projektinius pasiūlymus viešinimo procedūros metu su aplinkiniais gyventojais bei leidimus išduodančiomis institucijomis.

Realybės samplaikos „panaudojimas leido tiksliai ir vizualiai suprantamai perteikti tą vaizdą, kurį sukurs projektuojami pastatai konkrečioje sudėtingoje gamtinėje ir urbanistinėje aplinkoje, ir pagelbėjo paprastam žmogui, nesusijusiam su statybos procesu ir galbūt sunkiau skaitančiam brėžinius ar vizualizacijas, suvokti projekto sprendinius, padėjo išsklaidyti kvartalo bendruomenės baimes dėl pastatų išdėstymo bei dydžių ir jų įtakos kraštovaizdžiui“, sako R. Kripas.

 

Partnerystė danguje ir žemėje

Šiuos du realybės samplaikos modelius parengė UAB „IN RE“, o fotogrametrinę informaciją savo dronais surinko UAB „IT logika“.

Be jau minėtų projektų, vienas įdomesnių „IT logika“ su partneriais darbų – žaidimų platformoje sukurtas virtualios realybės modelis UAB „EIKA“ plėtojamam „Live Square“ apartamentų kompleksui Dainavos gatvėje, susisiekiančiam su „Hilton Garden Inn“ viešbučiu ir verslo centru Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje. Aplinkos realybės modeliui dronais buvo surinka fotogrametrinė informacija, tuomet projektuojamų pastatų BIM modeliai integruoti į aplinkos realybės modelį ir perkelti į žaidimų platformą „UnrealEngine 4“. Taip buvo sukurta interaktyvi virtualios realybės aplinka, po kurią galima pasivaikščioti apžiūrint būsimus pastatus ir iš išorės, ir iš vidaus ar nuo terasos ant stogo. Šis virtualios realybės modelis yra parengtas darbui su VR stereo akiniais, kuriuos užsidėjus pasiekiamas nepaprastai įtikinamas realybės pojūtis.

Tačiau iki šiol reikšmingiausiu savo bendru darbu „IN RE“ ir UAB „IT logika“ laiko projektą http://panevezys3d.lt. Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km.

Panevėžio 3D modelis buvo sėkmingai panaudotas šiemet surengtame Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastato architektūriniame konkurse. Devyniolika konkurso dalyvių savo darbus pateikė ne tik tradiciniuose 2D brėžiniuose, vizualizacijose ir tūriniuose maketuose, bet ir 3D modeliuose, kurie buvo įkomponuoti į realios aplinkos kontekstą.

 

Žymos: Realybės modeliavimas, fotogrametrija, architektūra, BIM, ContextCapture, LumenRT

Iliustracijos: „IN RE“, „JP Architektūra“, „Veikmės projektai“, „EIKA“

23 Lap 2018

Panevėžys 3D ir Stasio Eidrigevičiaus įspaudas Lietuvos architektūroje

Kai multifunkcionalistas Stasys Eidrigevičius prieš kelerius metus nutarė savo darbų kolekciją padovanoti Panevėžiui, niekas neįsivaizdavo, kad tai turės ypatingą poveikį ir Lietuvos architektūros raidai. Kalbama ne apie tai, kad Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastatas privalėjo būti toks išskirtinis, kokia yra šio dailininko kūryba, o apie tai, kad pats konkursas dėl vienos jo ypatybės neturėjo precedento Lietuvoje.

Kadangi Panevėžio savivaldybės administracija jau turėjo pasiruošusi miesto centrinės dalies trimatės realybės modelį, 2018 m. pradžioje organizuojant SEMC architektūrinį konkursą nuspręsta, kad teikdami siūlymus dalyviai pateiks ir jų projektų trimačius modelius.

Panevėžio skaitmeninį 3D modelį 2017 m. rudenį sukūrė UAB “IN RE” su partnere UAB „IT logika“. UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys sako, kad miesto 3D modelis padeda geriau suvokti situaciją, tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas. Paslauga viešai pasiekiama internetu http://panevezys3d.lt.

Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų iš kurių pilnai automatiniu būdu „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ per 3,5 mėnesio sugeneruotas 3D modelis. Jo detalumo lygis siekia 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – net iki 3 cm.

Dalyviams ir komisijai problemų nekilo

SEMC architektūrinio konkurso viešąjį pirkimą administravo MB „Mash Studio“. Jos direktorė urbanistė Živilė Šimkutė sako, kad pasitelkiant 3D buvo siekiama vertinimo komisijai sudaryti sąlygas geriau įvertinti projektų integraciją į esamą urbanistinį kontekstą. Komisija galėjo ne tik įvertinti pasiūlymus analizuodama  projektus spausdintuose planšetuose, bet ir pažvelgti į juos trimačiame kontekste įvairiais rakursais, suvokti siūlomo pastato dydį ir jo santykį su esamu užstatymu. Komisijos nariai galėjo naudotis mobiliaisiais kompiuteriais „iPad“ bei lietimui jautriu didelės įstrižainės ekranu.

Anot Ž. Šimkutės, papildomas reikalavimas pateikti pasiūlymo 3D modelį dalyvių labai neapsunkino ir nesukėlė problemų, nes ruošiant objekto vizualizacijas trimačiai modeliai dažniausiai ir taip būna ruošiami. Dalyviams tereikėjo juos supaprastinti – konkurso sąlygos prašė modelio be medžiagų ir interjero, buvo galima naudoti tik spalvas.

“Nors per atvirą konkurso sąlygų aptarimą iš architektų bendruomenės buvo matyti šioks toks skepsis siūlymui naudoti trimatį modelį vietoj tradicinio maketo, tačiau manau, kad šiuo atveju sprendimas ganėtinai pasiteisino. Paprastai nedidelis vizualizacijų kiekis „įkalina” sprendimą keliuose geriausiuose rakursuose. Žinoma, apžvelgti projektą mes pratę į aplinką įstatomame makete, bet tai neblogai atsiskleidžia ir 3D modelyje,” – sako konkursą laimėjusios MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“, komandos narys Aurimas Syrusas. Kartu su juo projektą kūrė Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius.

Funkcionalumo ir detalumo balansas

Dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė buvo viena konkurso darbų recenzentų. Jos patyrimas atskleidžia, kad 3D modelių ypatybes galima perprasti labai greitai: „Su konkursinių projektų 3D modeliais susipažinau, jau atvykusi į komisijos posėdį. Tuomet išties tokie vaizdai padėjo geriau suvokti pastato ir jo urbanistinio konteksto santykį, išorinę erdvinę-tūrinę kompoziciją.”

Be to, L. Jablonskienei norėjosi, kad 3D modelis būtų apėmęs ir interjerą: “Man teko ekspertuoti daugiausia funkcinę projektų dalį ir, manau, kad turėdama šių projektų interjerų 3D modelį būčiau ne tik pati dar geriau įsigilinusi į tai, kaip projektų autoriai sprendė tokio sudėtingo multifunkcinio objekto įveiklinimo užduotį, bet ir komisijai kai kurios mano keltos problemos (patalpų lokalizavimo, grupavimo, dydžio ir kt.) būtų buvę akivaizdesnės.“

Tačiau Ž. Šimkutė perspėja, kad neturėtų būti keliami pertekliniai reikalavimai.

„Negali būti kuriami pertekliniai reikalavimai architektams, ir konkursų organizatoriai turi būti selektyvūs dėl prašomos medžiagos, koncentruojantis tik į tai, kas iš tiesų leidžia ekspertinei komisijai darbus vertinti pagal numatytus kriterijus. Svarbu gerbti dalyvaujančių architektų komandų laiką ir resursus, kurių architektūriniai konkursai pareikalauja nemažai. Kiekvienu atskiru atveju prieš parenkant reikalavimus ir pateikimo būdus turi būti kritiškai vertinami turimi resursai ir konkurso specifika,” – sako Ž. Šimkutė.

Kitur – įprastas dalykas

Ž. Šimkutė pastebi, kad trimatės realybės modelio reikalavimas architektūriniuose konkursuose yra naujiena Lietuvoje, tačiau kitose pasaulio šalyse yra plačiai naudojamas. Konkursuose prašoma pateikti ne tik apibendrintus trimatės realybės modelius, bet ir BIM modelius. Trimatės realybės modelio naudojimas konkursuose yra gera alternatyva fiziniam maketui, kuris reikalauja didelių resursų ir laiko norint jį paruošti kokybiškai, transportuoti, tačiau tam tikrais atvejais fizinis maketas gali būti naudingesnis nei 3D modelis.

“Savaime suprantama, kad skaitmenizuotas modelis yra preciziškai tikslus, ko ne visada pavyksta pasiekti rankomis darytame nedidelio mastelio makete. Tačiau tai jokiu būdu nedevalvuoja architektūrinio maketo prasmės, vertės ar žavesio,” – sako architektas A. Syrusas.

Kai dėl įprastinių architektūrinių vizualizacijų keliais rakursais, jos, Ž. Šimkutės vertinimu, „dažnai būna realybės neatitinkančios perspektyvos, pagražintos“.

Visuomenė nelieka nuošalyje

Konkurso darbai, o jų buvo 19, Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone eksponuoti savaitę iki komisijos darbo pradžios ir kelias savaites po to. Greta išeksponuotų planšetų įrengtas lietimui jautrus ekranas, kuriame lankytojai pasiūlymus galėjo apžiūrėti trimatėje erdvėje.

SEMC planuojama įgyvendinti dviem etapais. Tikimasi, kad jis taps Panevėžio miesto simboliu, bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai Panevėžio urbanistikai įsimintini kaip svarbių pokyčių laikas. Sukurtas ir funkcionuoja naujos kartos urbanistinio planavimo įrankis, kuriuo iš formato 2D perėjome į 3D. Tai tarsi takoskyra tarp praeities ir ateities. Panevėžys iš esmės vienintelis Lietuvoje gali pasigirti turintis galimybę savo miesto atnaujinimo ir plėtros projektus demonstruoti, analizuoti ir vertinti pasitelkdamas atvaizdavimą 3D realybės modelyje. Naująsias galimybes sėkmingai išbandėme renkant geriausią Stasio Eidrigevičiaus menų centro  architektūrinį sprendimą“, – sako Daiva Gasiūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė.

Ji priduria, kad miesto 3D modelis tinkamai panaudotas ir organizuojant Panevėžio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ techninio projekto parengimo konkursą.

A.Syrusas šiuolaikines technologijas giria ir kaip gerą platformą su konkursiniais darbais susipažinti ne profesionalams, pirmiausia miestiečiams, kuriems rūpi miesto plėtra: “Matau šios technologijos prasmę ir taikymą nebūtinai konkursų atveju. Tai gali būti didelis pagalbininkas vertinant būsimų objektų įtaką tam tikroms miesto perspektyvoms, įkomponavimui į vertingas miesto panoramas”.

3D – ir dr. J. Basanavičius

Architektūrinio konkurso 3D realybės modelio kontekste idėja kilo ne Panevėžyje. Dar 2016 m. pabaigoje Vilniaus savivaldybė paprašė „IN RE“ prididėti prie vieno išskirtinio projekto – paminklo Dr. Jono Basanavičiaus ir aikštės ties Nacionaline filharmonija konkursinių pasiūlymų įvertinimo 3D realybės modelio kontekste.

Paminklo konkurso dalyviams nebuvo keliamas reikalavimas pateikti 3D modelius, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė siekė kuo objektyviau įvertinti konkursinius pasiūlymus 3D aplinkoje, tai padaryti realiomis vienodomis sąlygomis ir įvairiais rakursais. “IN RE” su partneriais apsiėmė itin greitai sukurti esamos situacijos 3D modelį ir integruoti į jį konkursui pateiktų paminklų bei aikštės sutvarkymo 3D modelius.

Per dešimt kartų dalį senamiesčio teritorijos apskridęs dronas padarė per 1,5 tūkst. nuotraukų iš kurių buvo sugeneruotas 3D realybės modelis. Jo detalumas ties aikšte prie Nacionalinės filharmonijos siekė net iki 5 mm. Konkurso dalyvių pateikta projektinė aikštės išdėstymo medžiaga ir skulptūrų maketai buvo sujungti su esamos aplinkos 3D realybės modeliu, kad vertinimo komisija turėtų galimybę vienodomis sąlygomis palyginti penkių prizinių ir skatinamųjų premijų autorių pasiūlymus.

Tačiau tuo neapsiribota – projektas perkeltas į virtualios realybės aplinką, kur projektinė informacija papildyta gyvais aplinkos objektais, įtraukti atmosferiniai reiškiniai ir, simuliuojant paros laiko kaitą, vertinant, kaip keičiasi aplinka ir vizualinis konkursinių projektų suvokimas priklausomai nuo judėjimo, paros laiko, debesuotumo, atlikta 4D analizė.

Kad būtų sustiprinta realistinės simuliacijos patirtis, projektas paverstas interaktyvia 360°  virtualiosios realybės vaizdo medžiaga, suderinama su „VLC 360°“ ar analogiškais daugialypės terpės grotuvais.

Šis darbas konkurse „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017“ pripažintas geriausiu kitų inžinerinių statinių infrastruktūros BIM projektu.

“IN RE” taip pat yra parengusi realybės ir BIM modelių samplaikos sprendimų architektų ar vystytojų įmonėms, kurios susiduria su išorinėmis kliūtimis ar abejonėmis dėl įgyvendinamų projektų.

Straipsnyje paminėtus skaitmeninių miestų sprendimų pavyzdžius galima peržiūrėti gyvai internete adresu: http://inre.lt/bentley/pagrindinis/industrijos/skaitmeniniai-miestai/

Iliustracijos: „IMPLMNT architects“ ir „IN RE“

 

 

21 Lap 2018

Labas! Susipažinkime – aš jūsų skaitmeninis dvynys.

Globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“ savo prioritetu paskelbė skaitmeninių dvynių technologijas infrastruktūros projektams ir jau sukurtam turtui valdyti, kurios pagrįstos debesijos platforma „iTwin Services“ ir „Siemens“ koncerno sukurtais sisteminiais gamyklų valdymo sprendimais.

„Bentley“ daugiau nei prieš tris dešimtmečius pradėjo teikti programinę įrangą projektavimo ir architektūros specialistams, o pastaraisiais dešimtmečiais susitelkė į kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti. „Bentley“ yra pripažintas šios srities lyderis, diktuojantis madas visame pasaulyje, ir kiekvieną rudenį laukiama žinių, kokia bus „kito sezono kolekcija“.

Savo kasmetinėje konferencijose „Year in Infrastructure”, kuri spalį įvyko Londone, „Bentley Systems“ pristatė „iTwin Services“ – skaitmeninio dvynio debesijos sprendimą infrastruktūros projektams ir turtui valdyti. Numatyta „iTwin Services“ vartotojams pateikti 2019 m. pradžioje, šia paslauga jie galės naudotis ketvirtinės prenumeratos pagrindu.

„Pramonė 4.0“ ir technologinis statybų atsilikimas

Skaitmeninio dvynio koncepcija nėra nauja, tačiau ketvirtosios pramonės revoliucijos „Pramonė 4.0“ kontekste ji vis aktyviau įgyvendinama. Skaitmeninis dvynys yra virtualus kokio nors realybės elemento – statinio, mechanizmo ar proceso atspindys. Užuot egzistavę atskirai, skaitmeniniai ir fiziniai elementai yra vienas su kitu suporuoti; pirmasis aprėpia ir sujungia duomenis apie pastarąjį, pvz., naudojimo dažnumas ar veiklos sąlygos, suteikiant savininkams supratimą apie tai, kaip jis funkcionuoja realybėje.

Pasaulinė konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad 2021-aisiais maždaug pusė visų didžiausių pramonės įmonių pasaulyje turės ir naudos skaitmeninius dvynius. O kaip dėl infrastruktūros? Ypač kai tos pačios „Gartner“ skaičiavimais, statybos sektorius vidutiniškai išleidžia 60-70 proc. mažiau naujoms technologijoms diegti palyginti su 18-ka kitų pramonės rūšių.

Skaitmeniniai dvyniai infrastruktūrai

Adam Klatzkin, vyresnysis „Bentley Systems“ korporacijos „iModel Technologies“ padalinio direktorius, mano, kad atėjo laikas skaitmeninius dvynius nuolat panaudoti infrastruktūros srityje. Vis dėlto infrastruktūros projektų ir turto apimtis ir sudėtingumas kelia iššūkių, palyginti su  kitais skaitmeniniais dvyniais. Pavyzdžiui, surinkti naujausius duomenis apie realią naudojamo greitkelio ar statybvietės būklę yra daug sunkiau ir brangiau nei į planšetę gauti duomenis apie ekskavatoriaus vietą.

„Bentley Systems“ sukūrė „iModel 2.0“ debesijos platformą ir „iModelHub“ paslaugą, o realybės fiksavimo technologijos, kartu su „Bentley“ realybės modeliavimo programine įranga, sukuria ir atnaujina net ir itin didelių infrastruktūros objektų vaizdus. Prie dronų pritvirtinti ir antžeminiai fotoaparatai, taip pat lazeriniai skeneriai gali greitai ir palyginti pigiai – todėl ir dažnai – nuskaityti duomenis apie projektus ir turtą. Praskridus dronui, statybvietės būsena gali būti atnaujinamas kasdien.

Nesvarbu, ar iš realybės fiksavimo prietaisų, ar iš įdiegtų jutiklių, tačiau naujausių duomenų svarba skaitmeniniam dvyniui yra esminė. „iTwin“ gyvena ir keičiasi kartu su fiziniu turtu“, – sako  A. Klatzkin.

Bazinės „Bentley“ duomenų valdymo platformos „ProjectWise Connect Edition“ vartotojai gali naudoti „iTwin Services“ bet kokiam projektui.

„iModelHub“ sukuria ir palaiko projekto „iModel“ formatą, o „ContextShare“ funkcija pasirūpina  atnaujinti fizinio objekto skaitmeninius duomenis. Šie skaitmeniniai komponentai ir kontekstas sujungiami naudojant „Navigator Web“, kuris leidžia naršyklėje peržiūrėti 3D modelius ir „iModel.js“ – naują įrankių biblioteką, kuri yra skaitmeninių dvynių funkcijos variklis, – konferencijoje sakė Keith Bentley, korporacijos technikos direktorius.

„iTwin“ plėtotė

Savo „iTwin“ paslauga „Bentley“ korporacija siūlo pasaulinę infrastruktūros skaitmeninių dvynių ir naujų sprendinių sukūrimo platformą, paaiškino A. Klatzkin.  Anot jo, prieinamumas yra pagrindinė šios platformos doktrina, ir tai yra „atvira inovacijų ekosistema“.

Bendradarbiaudama su „Siemens“, „Bentley Systems“ pristatė „PlantSight“ – naują skaitmeninių dvynių debesijos paslaugų spektrą, skirtą konkrečiai gamybos įmonėms. „PlantSight“ sujungia „Bentley AssetWise“ turto valdymo platformą su „Siemens“ korporacijos „MindSphere“ ir „Teamcenter“ sprendimais.

Maždaug prieš 10 metų į atvirojo kodo programinę įrangą imta žiūrėti rimčiau, konferencijoje sakė K. Bentley. Ji įsitvirtino tokių korporacijų kaip „Google“, „Amazon“, „Twitter“ ir „Uber“ dėka. „Jie sukuria daugybę programinės įrangos, bet jie ja neprekiauja“, – paaiškino jis.

„Norint, kad atvirojo kodo programinė įranga būtų vertinga, turite sukurti ekosistemą, o tai reikalauja pastangų“, – sakė K. Bentley. Anot jo, „atvirojo kodo sukūrimas yra milžiniškas ilgalaikis įsipareigojimas“. Darbo tokioje ekosistemoje nauda yra ta, kad jei ta pačia programine įranga buvo sukurti du įrankiai, „elementus lengva susieti“.

Tuo tikslu „Bentley Systems“ formuoja savo ekosistemą, kuri remia „iTwins“ kūrimą, pagrįstą „JavaScript“, populiariausia pasaulyje programavimo aplinka, sakė K. Bentley. „JavaScript“ yra vienintelė kalba, kuria šiandien bendraujama tarp skirtingų platformų“, nes ji veikia naršyklėje, paaiškino jis. Naujasis atvirojo kodo „iModel.js“ yra ne „nedidukas įrankių rinkinys“, o išsami  „JavaScript“ biblioteka, kurioje yra įrankių, skirtų sukurti giluminius ilgalaikius ryšius. „Aš labai džiaugiuosi, ką kiti žmonės dabar gali daryti su savo duomenimis,” – sakė jis.

Šis jo pasakymas atspindi bendrovės koncepciją, kad visi projekto dalyviai ar turto valdytojai turi veikti ne bendroje valdomoje duomenų aplinkoje (ang. Common Data Environment), o susijusių duomenų aplinkoje (angl. „Connected Data Environment“).

Pasiruošimas miestų ir pramonės dvyniams

„Bentley Systems“ planai tapti „infrastruktūros skaitmeninių dvynių kompanija“ neapsiriboja „iTwins“ sukūrimu. Bendrovė taip pat paskelbė, kad įsigijo „Agency9“, Švedijoje įsikūrusį skaitmeninių dvynių debesijos paslaugų teikėją miestams planuoti ir kuriantį internetines 3D vizualizacijas.

Be to, naujoji strateginė partnerystė su „Atos“, „skaitmeninės transformacijos“ kompanija, reiškia, kad bus „visiškai išspręstas skaitmeninių dvynių kūrimas ir valdymas pramonės ir infrastruktūros turto savininkams“. Ši debesijos paslauga suteiks verslui galimybę turėti visiškai integruotus ir valdomus skaitmeninius dvynius, realiu laiku atlikti stebėseną ir analizę, taip pat nuotoliniu būdu turtą valdyti.

„Bentley Systems“ dabar konsultuojasi su kompanijomis, kurios nori pirmosios imti naudoti „iTwin Services“. Ketvirtiniai mokesčiai bus pagrįsti ir tuo, kiek žmonių naudojasi „iTwin“. Prieiga gali būti suteikta darbuotojams, rangovams, konsultantams ir visiems kitiems, kaip numato klientas.

Ne šiaip pokyčiai, o dideli pokyčiai

Prestižinė amerikiečių konsultavimo bendrovė „McKinsey“ perspėja – nebandykite išvengti pokyčių, manydami, kad gal ir šį kartą viskas kaip nors susitvarkys savaime.

Skaitmeninimas yra didelių projektų ateitis, o prisitaikyti nesiekiančios įmonės gali atsilikti nuo konkurentų, ir tokių pavyzdžių pasaulis daug matė bankininkystės, mažmeninės prekybos, transporto ir kitose ūkio šakose. Geriausias kelias žengti pirmyn – tai pasirinkti „didelių pokyčių“ metodą, kai įmonė visapusiškai pasiryžta naujovėms ir peržiūri savo organizacinę struktūrą, talentų atranką bei personalo valdymą ir savo verslo kultūrą, neseniai straipsnyje apie didelių projektų ir infrastruktūros valdymą rašė „McKinsey“ konsultantai.

Ką pristatė Lietuva

Tradicinės konferencijos „Year in Infrastructure” kulminacija esti geriausių BIM projektų apdovanojimas, šiemet pagrindinius prizus susišlavė kinai su savo geležinkelių, kelių ir miestų infrastruktūros mega projektais.

Lietuvai atstovavo trys UAB „IT logika“ projektai. Įmonė veikia su „DroneTeam“ prekės ženklu ir bendradarbiauja su UAB „IN RE“, kuri iš sukauptos fotogrametrinės informacijos generuoja 3D modelius. „IN RE“ nuo 1997 m. atstovauja „Bentley Systems“ ir turi „Bentley Gold Channel Partner“ statusą.

Pirmasis projektas – Panevėžio 3D modelis, pasiekiamas per panevezys3d.lt. Modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, perdavus visą informaciją kompiuteriui, realybės kūrimo programa „ContextCapture“ dirbo 3,5 mėnesio, kol sugeneravo modelį. Detalumo lygis 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – 3 cm.

Konkursui taip pat pristatytas Gedimino pr. ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje Vilniuje EIKOS įgyvendinamas „Hilton“ viešbučio, verslo centro ir prestižinių apartamentų projektas „Live Square“. Sukurta realybės (50 tūkst. nuotraukų iš miesto 10 kv. km zonos) ir itin detalių projekto modelių samplaika. Galimi pirkėjai iš juos dominančio apartamento balkono su virtualios realybės akiniais gali matyti, kokį vaizdą matys ateityje iš tikrųjų, gali pavaikščioti apie savo namus ir toliau.

Trečiasis projektas susijęs su 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikų atradimu Gedimino kalne. Lietuvos nacionalinio muziejaus užsakymu buvo atlikta fotogrametrinė kasinėjimo vietų ir radinių fiksacija. Gresiant kalno nuošliaužoms, archeologai negalėjo naudoti įprastiniais ilgai trunkančiais matavimais ir aprašymais, kad galėtų kasinėti giliau. Dronais su kameromis ir rankose laikomais įrenginiais visi penki kasinėjimo sluoksniai buvo dokumentuoti labai greitai ir tiksliai. Iš viso padaryta 10 tūkst. nuotraukų, maždaug po 2 tūkst. kiekvienam kasinėjimo etapui, ir tai leido sukurti itin tikslius 3D modelius. Detalumo lygis stulbinantis – nuo 1 mm iki 0,2 mm.

Parengta pagal „Bentley Systems“, „Digital Transformation“, cadalyst.com, „McKinsey“  ir UAB „IN RE“ informaciją.