All posts by Edvinas Butkus

04 Kov 2020

Matomos ir nematomos Klaipėdos karališkojo pašto žaizdos

04 Vas 2020

„Bentley Systems“ tapo „buildingSMART International“ aljanso tarptautiniu nariu, plėtos IFC naudojimą

Globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“ (toliau – „Bentley“), teikianti kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti, tapo tarptautiniu aljanso „buildingSMART International“ partneriu, atnešdama savo gausias žinias ir patirtį į aljanso standartų ir sprendimų programą. Kartu „Bentley“ paskelbė, kad plėtos atvirųjų duomenų naudojimą savo kuriamoje programinėje įrangoje.

„buildingSMART International“ (bSI) yra svarbi ne pelno organizacija, siekianti prisidėti prie statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) technologijų diegimo visame pasaulyje. bSI siekia plėtoti ir palaikyti atvirus („Open BIM“) tarptautinius BIM standartus, tobulinti šiais standartais paremtus procesus ir technologijas visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose.

„buildingSMART“ standartų grupę sudaro penki esminiai „Open BIM“ standartai, iš kurių  svarbiausias yra IFC (angl. Industry Foundation Clases). IFC ir kitų „Open BIM“ standartų naudojimas reiškia, kad vartotojas nėra „pririšamas“ prie kurios nors vienos programinės įrangos ir kad duomenimis gali keistis skirtingos programinės įrangos naudotojai.

Tuo pačiu „Bentley“ paskelbė apie bendrovės sukurtą sprendimą „iModel Bridge for IFC”, kuris sudaro sąlygas naudoti IFC formato geometrinę ir verslo informaciją „Bentley“ informaciniuose modeliuose, vadinamuose „iModel“.

„iModel“ yra specializuoti informacijos apie infrastruktūrą konteineriai, kurie yra „Bentley“ skaitmeninių dvynių strategijos „iTwin“, susijusios su infrastruktūros inžinerija, pagrindas. „iTwin Services“ paslaugos dabar leidžia eksportuoti IFC išsaugotuosius vaizdus į „iModel“ ir naudoti IFC duomenų rinkinius kaip informacijos šaltinį, pritaikydamos jų turinį naudoti „Bentley“ projektavimo programose. Be to, „Bentley“ neseniai paskelbė, kad sukurta skaitmeninių dvynių atvirojo kodo platformos „iModel.js“ 1.0 versija, kuri išplatinta pasaulinės atvirojo kodo vystytojų bendruomenės portale „GitHub“ (išsamiau: https://www.imodeljs.org/).

Bhupinderis Singhas, „Bentley“ vyriausiasis produktų vadovas, sako: „Bentley“ įsipareigoja suteikti kuo geriausią IFC pritaikymą skaitmeniniams dvyniams. Esame nusiteikę atvirumui ir iš tikrųjų kuriame atvirojo kodo „iModel Bridge for IFC”. IFC palaikymo ir atvirojo kodo principų derinys turėtų suteikti bendruomenei pasitikėjimą, kad jie gali kurti ir plėtoti skaitmeninius dvynius, išvengdami „tamsiųjų duomenų“ – duomenų, kurie yra kaupiami, bet nepanaudojami – problemos“.

Rihard Petrie, „buildingSMART International“ generalinis direktorius: „Džiaugiuosi, kad „Bentley“ prisijungė prie „buildingSMART International“. Būdamas vienas didžiausių programinės įrangos tiekėjų savo srityje, „Bentley“ mūsų bendruomenėje vaidina svarbų vaidmenį. „Bentley“ vizija dėl „iModel“ ir atvirojo kodo programinės įrangos suteikia IFC bendruomenei naujų įdomių galimybių atvirosios sąveikos darbo su skaitmeniniais dvyniais būdams.“

Skaitmeninis dvynys yra virtualus kokio nors realybės elemento – statinio, mechanizmo ar proceso atspindys. Užuot egzistavę atskirai, skaitmeniniai ir fiziniai elementai yra vienas su kitu suporuoti; pirmasis aprėpia ir sujungia duomenis apie pastarąjį, pvz., naudojimo dažnumas ar veiklos sąlygos, suteikiant savininkams supratimą apie tai, kaip jis funkcionuoja realybėje.

Skaitmeninio dvynio koncepcija nėra nauja, tačiau dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos ji vis aktyviau įgyvendinama. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad 2021-aisiais maždaug pusė visų didžiausių pramonės įmonių pasaulyje turės ir naudos skaitmeninius dvynius.

2018 m. „Bentley“ savo prioritetu paskelbė skaitmeninių dvynių technologijas infrastruktūros projektams ir jau sukurtam turtui valdyti, kurios pagrįstos debesijos platforma „iTwin Services“ bei „Siemens“ koncerno sukurtais sisteminiais gamyklų valdymo sprendimais.

Bazinės „Bentley“ duomenų valdymo platformos „ProjectWise CONNECT Edition“ vartotojai gali naudoti „iTwin Services“ bet kokiam projektui. „ProjectWise“, kuris jau keliolika metų vystomas ir tobulinamas „Bentley“ padalinyje Lietuvoje, visame pasaulyje naudojimas kuriant ir prižiūrint kelius, geležinkelius ir komunalinį ūkį.

Pernai „Bentley Systems“ laimėjo „RB Rail AS“ administracijos skelbtą viešąjį pirkimą ir kuria „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo projekto bendrąją duomenų aplinką (angl. Common Data Environment, CDE).  Tam „Bentley Systems“ įdiegs vieną pajėgiausių ir populiariausių pasaulyje inžinerinės informacijos duomenų ir procesų valdymo sistemų „ProjectWise“.

Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“ nuo 1997 metų yra oficiali „Bentley Systems” atstovė Baltijos šalyse, turinti „Bentley Gold Channel Partner“ ir autorizuoto mokymo centro „Bentley Institute“ Lietuvoje statusą. „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys tikisi, kad „Bentley“ posūkis į IFC paskatins „Bentley“ programinės įrangos sklaidą Lietuvos statybų ir infrastruktūros valdymo rinkoje.

Lietuvos statybos sektoriaus asociacijų įkurta viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“ yra „buildingSMART Nordic“ skyriaus narė.

29 Lap 2019

„Rail Baltica“ bendrąją duomenų aplinką valdys Lietuvoje kuriamas „ProjectWise“

Globaliai veikianti JAV bendrovė „Bentley Systems“, teikianti kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti, laimėjo „RB Rail AS“ skelbtą viešąjį pirkimą ir kurs „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo projekto bendrąją duomenų aplinką.

Kad būtų užtikrinta “Rail Baltica” bendroji duomenų aplinka (angl. – Common Data Environment, CDE), „Bentley Systems“ įdiegs vieną pajėgiausių ir populiariausių pasaulyje inžinerinės informacijos duomenų ir procesų valdymo sistemų „ProjectWise“, kuri yra plačiai pripažinta projekto bendravimo ir bendradarbiavimo priemonė projektavimo ir statybos įmonėms bei infrastruktūros valdytojams. “ProjectWise” sistemą daugiau nei 100 šalių naudoja: 44 iš 50-ies didžiausių pasaulio projektavimo, 29 iš 50-ies didžiausių statybos projektų valdymo bei 249 iš 500 infrastruktūros valdytojų kompanijų.

Ko norėjo „RB Rail AS“

„RB Rail AS“ įgyvendina savo statinio informacinio modeliavimo BIM (angl. Building Information Modelling) strategiją ir kuria programinės įrangos sprendimų ekosistemą, kuri sudarys bendrąją duomenų aplinką CDE su duomenų, modelių ir brėžinių valdymo sistema.

CDE yra vienintelis patikimas projekto informacijos šaltinis, skirtas valdomo proceso būdu kaupti, tvarkyti visus aktualius, patvirtintus projekto duomenis surenkant juos konsoliduotu būdu iš paslaugų tiekimo grandinės ir paskirstant juos tarp visų projekto komandų.

„Rail Baltica“ projekte „Bentley ProjectWise“ programinės įrangos sprendinys tarnaus kaip BIM ir CAD modelių, brėžinių ir kitų projekto dokumentų saugyklos sąsaja, leis pagal sutartus standartus atlikti visas projekto dokumentacijos surinkimo ir tvarkymo operacijas, užtikrins jų suderintą valdymą ir kokybės priežiūrą, tuo pačiu padės valdyti projekto procesus ir organizuoti projekto dalyvių darbą. Tas sprendinys ateityje leis tolesnę jo integraciją, naudojant atvirus programavimo įrankius, su kitomis CDE ekosistemos dalimis (pvz., GIS moduliu, turto informacijos valdymo moduliu, darbų ir projektų planavimo moduliu ir pan.).

„Rail Baltica“ statybų piko metu prie sistemos kasdien jungsis iki 370 vartotojų, kurie dalinsis ir atnaujins techninę projekto dokumentaciją, įskaitant dizaino šablonus, eskizus ir techninę informaciją. Kadangi „Rail Baltica“ yra infrastruktūros projektas, tai duomenų saugumas ir integralumas bus svarbiausias prioritetas įgyvendinant bet kurį programinės įrangos ir duomenų bazių sprendinį – sistema atitiks aukščiausius IT kokybės standartus, kad užtikrintų patikimą ir greitą techninės dokumentacijos ir informacijos tarp visų projekto dalyvių apsikeitimą.

„Tokio masto ir tokių didelių reikalavimų programinės įrangos infrastruktūrai pirkimo iki šiol nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Nenuostabu, kad „Bentley“ kitus pretendentus tiesiog nušlavė iš kelio”, – sako dr. Arūnas Urbšys, UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius.

„Bentley Systems“ atitiko „RB Rail AS“ keliamus kvalifikacinius reikalavimus – per pastaruosius penkerius metus būti įgyvendinus sudėtingus ir didelius BIM valdymo programinės įrangos tiekimo projektus bent trims klientams su ne mažiau kaip šimtu galutinių vartotojų – ir pasiūlė net 12 papildomų, neprivalomų funkcinių savo programinės įrangos galimybių. Programinė įranga turės būti patiekta ir įdiegta, įskaitant personalo apmokymą, per 16 savaičių po sutarties pasirašymo, o viso kontrakto trukmė, įskaitant programinės įrangos palaikymą, bus 60 mėnesių.

Sandorio vertė – 1,224 mln. eurų (be PVM).

Svarbiausia modernioje statyboje – CDE

Dabar pasaulyje vis labiau pabrėžiama, kad sėkmingo darbo statybų sektoriuje esmė, taikant BIM principus – kiekvienam projektui turėti vieningą duomenų aplinką – CDE, leidžiančią panaikinti geografines ir technologines ribas, saugiai dalintis projekto duomenimis ne tik tarp įvairių disciplinų projektuotojų komandų, bet ir su visa tiekimo grandine, ir su statybų aikštele. „ProjectWise“ platforma grindžiama būtent CDE principu, o tai, be kita ko, garantuoja informacijos panaudojimą ir vėlesnėje statinio eksploatavimo stadijoje. Tačiau „Bentley“ itin iškelia bendradarbiavimo reikšmę ir CDE sampratą iš bendrosios duomenų aplinkos išplėtoja iki susijusių duomenų aplinkos (angl. „Connected Data Environment“).

BIM procesus užtikrinančiai  CDE keliami tokie pagrindiniai reikalavimai:

  • prieiga bet kur ir bet kada: tiesiogiai iš inžinerinių programų, internetu (naršyklėje), mobiliuosiuose įrenginiuose (planšetiniuose kompiuteriuose);
  • saugumas ir kontrolė: projekto komanda turi matyti tik savo projektus, atskiros grupės gali redaguoti tik savo failus, failus gali tikrinti tik atsakingi asmenys; reikalinga veiksmų priežiūra ir auditas;
  • procesų užtikrinimas: automatizuotas failų kodavimas pagal nustatytas taisykles, procesų automatizavimas pagal konfigūruojamas veiksmų sekas; automatinis failų versijų kūrimas, užtikrinantis informacijos aktualumą;
  • paprastumas naudoti: iš anksto paruošti šablonai (katalogų struktūros, tipiniai procesai, teisių nustatymas vartotojų grupėms), paprastas ir spartus dokumentų tvirtinimo procesas, lengva paieška.

Visa tai garantuoja „ProjectWise” platforma, kadangi ji sukonfigūruota pagal ISO 19650 standarto reikalavimus ir užtikrina antrąjį BIM brandos lygį, kai grafinė informacija kaupiama ir valdoma centralizuotai bei susietai su tekstine dokumentacija ir atributine duomenų baze, o projekto dalyviai bendradarbiauja bendro informacijos šaltinio kontekste.

Itin lengvas projekto startas

Dr. A. Urbšys pabrėžia veiksmų dirbant su „ProjectWise“ paprastumą ir greitį.

„Projekto vadovas naujam projektui sukurti pasirenka „ProjectWise“ šabloną ir iškart gauna ne tik projekto katalogų struktūrą, bet ir proceso žingsnius, nustato projekto dalyvių teises. Projekto vadovas tik įrašo metaduomenis, aprašomuosius dalykus – užsakovas, biudžetas ir pan. Platformoje surenkama projekto komanda – individualūs asmenys ar asmenų grupės. Štai ir viskas. Tam sugaištama kelios ar keliolika minučių, priklausomai nuo to, kiek metaduomenų reikia įrašyti,“ – sako dr. A. Urbšys.

Anot jo, duomenų valdymo aplinka nesiskiria nuo įprastos failų valdymo aplinkos. Skirtumas tas, kad į CDE papuolę duomenys yra kontroliuojami. Jei atidaromas koks nors dokumentas, sistema iš karto pažymi, kas tai padarė. Failą uždarius, iš karto pažymima, kad tai yra nauja jo versija.

Suderinamumas

Antroji svarbi „ProjectWise” savybė yra ta, kad ši sistema dera su daugeliu dažniausiai naudojamų inžinerinių ir biuro automatizavimo formatų, industrinių standartų – vienodai valdomi „Autodesk AutoCAD“ bei „Revit“ platformų, visų „Bentley Systems“ inžinerinių sprendimų, „MicroSoft Office“, „Adobe“ programų failai. Sistema geba valdyti CAD failų referencinius ryšius, dokumentų tarpusavio sąsajas ir, kas yra unikalu tokio pobūdžio sistemoms – priklausomybę geografinei vietovei. Įvairių veiklos sričių projekto dalyviai gali veiksmingai bendradarbiauti, pasiekdami informaciją interneto bei mobiliosiomis priemonėmis, tačiau tuo pačiu ir užtikrinant prieigos teisių kontrolę bei veiksmų auditą.

Programinio paketo „ProjectWise“, naudojamo kaip bendroji duomenų aplinka BIM projektams, teikiama nauda:

  • racionalizuoja įmonės prieigą prie inžinerinės informacijos;
  • taupo laiką ieškant failų ir dokumentų;
  • sumažina neaktualios informacijos naudojimo riziką;
  • sumažina riziką blogai interpretuoti rezultatus;
  • leidžia efektyviai perduoti didelius failus, išvengiama prastovų laukiant informacijos;
  • užtikrina, kad gavėjai gauna informaciją ir grąžina pakeitimus ar pastabas;
  • akivaizdžiai įrodoma kritinių infrastruktūros failų kontrolė.

Dr. A. Urbšys apibendrina, kad „ProjectWise“ leidžia personalui susitelkti į darbą, pašalinti statybiniam projektui nebūdingas IT veiklas, suteikia efektyvias projektavimo metodikų ir procesų užtikrinimo, bendravimo ir darbo pasidalijimo priemones. Visa tai padeda kurti pridėtinę vertę ir didinti darbo efektyvumą.

„ProjectWise“ sistema vystoma Lietuvoje

„ProjectWise“ tobulinimo vadovas Rimantas Varanavičius iš „Bentley Systems“ Lietuvos padalinio sako, jog  „ProjectWise“ sukurtas taip, kad būtų galima patogiai valdyti visus inžinierinius duomenis – kad ir kokio formato jie būtų, kad ir kokioje išorinėje sistemoje jie sukurti.

R.Varanavičius taip pat pabrėžia bendrovės veiklos filosofiją: „Mes uždirbsime tada, jei jūs naudositės mūsų sistema, o jūs naudositės sistema, jei ji jums kurs vertę“. Šį principą padeda įtvirtinti tai, kad vartotojai moka tik už realų programos naudojimą.

„Bentley Systems“ padalinys Lietuvoje veikia nuo 2006 m., dabar jame dirba apie 250 žmonių, beveik visi jie – programuotojai. Būtent lietuviai daug metų kuria ir tobulina „ProjectWise“, kurią naudojant pasaulyje jau įgyvendinta daugiau kaip milijonas įvairiausių projektų. Iš europinių projektų galima paminėti pirmąjį Danijos greitąjį geležinkelį „Banedanmark“ (60 km ilgio su 4 tuneliais ir 88 tiltais), taip pat didžiuosius Jungtinės Karalystės geležinkelių projektus „Network Rail“ ir „Crossrail“.  „ProjectWise“ platformą naudoja Švedijos transporto administracija „Trafikverket“, valdanti visą kelių, geležinkelių ir jūrų transporto infrastruktūrą.

Šių metų spalio mėn. Singapūre vykusioje konferencijoje „Year in Infrastructure 2019“, kuri pritraukė virš 1500 dalyvių, „Bentley Systems“ pristatė naują CDE versiją „ProjectWise 365“ – inovatyvią, 100% SaaS (angl. – Software as a Service) paslaugą, darniai integruotą su Microsoft 365 technologija bei biuro automatizavimo priemonėmis, kuria galės naudotis ne tik stambios organizacijos ar didžiųjų projektų valdytojai, bet ir smulkios bei vidutinės inžinerinės įmonės ir net individualūs projektuotojai.

Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“ nuo 1997 metų yra oficiali „Bentley Systems” atstovė Baltijos šalyse, turinti „Bentley Gold Channel Partner“ ir autorizuoto mokymo centro „Bentley Institute“ Lietuvoje statusą.

26 Lap 2018

Realybė virtuali, jos vaisiai – realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins? Architektų nupiešta perspektyva teisinga, ar klaidinanti? Kyla didžiulės įtampos, šalys viena kitą gąsdina teismais, išeičių ieškojimo kelias ilgas ir skausmingas.

Susikalbėti vystytojams, kontroliuojančioms institucijoms ir visuomenei gali padėti šiuolaikinės technologijos – esamos urbanistinės realybės ir kuriamų architektūrinių modelių samplaika (angl. Reality Mesh), labai susiaurinanti subjektyvių nuomonių erdvę. Šis metodas smarkiai išplitęs Vakaruose ir sparčiai besivystančiose Azijos šalyse, jis jau taikomas ir Lietuvoje.

„Realybės ir modelių samplaikos naudojimas plinta kartu su vystytojų ir projektuotojų technologiniu tobulėjimu, o jis nėra nei labai greitas, nei visaapimantis. Šio metodo plitimui kartais turi įtakos ir ambicingi ar nuo galimų grėsmių siekiantys apsidrausti užsakovai. Vienaip ar kitaip, dažniausiai reikalų tenka turėti su pažangiausia, naujovių siekiančia visuomenės dalimi, kurie iš inovacijų siekia maksimalios naudos jau šiandien. Taip jie sukuria pridėtinę vertę ir raško realius virtualios realybės vaisius“, sako „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys.

Ar pro mano langą Žvėryne bus matyti Gedimino pilis?

Algirdo Kaušpėdo vadovaujama „JP Architektūra“ jau daugiau nei dešimtmetį taiko trimačio projektavimo programas ir BIM metodus įgyvendindama projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje.

Tačiau net ir šiai inovatyviai įmonei pasitaiko „pirmas kartas“ – projektuodama gyvenamąjį pastatą „Žvėryno vakarai“ Saltoniškių g. 44, užsakovo pageidavimu „JP Architektūra“ pirmą kartą panaudojo modernias fotogrametrijos principais paremtas virtualios realybės technologijas, siekiant sukurti realistinę projektuojamo objekto aplinką.

Panaudojus modernias „Bentley Systems“ realybės modeliavimo technologijas „ContextCapture“ ir „LumenRT“ į Vilniaus miesto dalies nuo Žvėryno iki Gedimino pilies 3D realybės modelį buvo įkelti „Revit“ programoje sukurti projektuojamo pastato bei jo aplinkos sutvarkymo BIM modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis. Apjungtas virtualios realybės modelis apima neįtikėtinai didelį – daugiau kaip 350 ha plotą.

Tokioje integruotoje gyvoje virtualios realybės aplinkoje matomas net tik pastato poveikis aplinkai (insoliacija, šešėlių analizė), bet ir aplinkos poveikis pačiam pastatui. Gaunami realūs aplinkinių pastatų šešėliai, krentantys ant projektuojamo pastato, ko neįmanoma būtų padaryti dirbant tik su 2D toponuotraukomis. Realybės modelis leido patikrinti projektinius sprendimus ir padėti suderinti juos su aplinkiniais gyventojais bei leidimus išduodančiomis institucijomis.

„Pastatas, kuris buvo projektuojamas tam, kad darniai integruotųsi tiek į architektūrinį, gamtinį, ekonominį bei socialinį vietos kontekstą įgauną išskirtinę išliekamąją vertę. Tie, kas jau dabar susirūpino ir pradėjo visiškai dirbti skaitmeninio projektavimo forma, ateityje turės labai daug pranašumų prieš kitus,“ – pastebi A. Kaušpėdas.

Integruotas projektinis ir realybės modelis projekto „Žvėryno vakarai“ vystytojai UAB „Drusvila“ pasitarnavo ir būstų pardavimo rinkodarai.

„Pirmasis įspūdis – kosmosas gražiausia to žodžio prasme. Manau, vienas geriausių marketinginių sprendimų šiame projekte! Galim vaikščioti po butus, žvalgytis per kiekvieną langą, paskraidyti aplink! Šis įrankis labai pravers ne tik mūsų klientams, bet ir mums apsisprendžiant dėl įvairių projekto patobulinimų, nes viskas atlikta labai realistiškai“, sako Andrius Beniušis, UAB “Drusvila” direktorius.

 „Veikmei“ – irgi pirmas kartas

Daugiabučių pastatų projektui „Veikmės parko namai“ Didlaukio gatvėje Baltupiuose vietos užteko, didelės kolizijos su jau esančiais pastatais nebuvo, tačiau statytojas UAB „Veikmė“ nusprendė pirmą kartą panaudoti  fotogrametrijos principais paremtas virtualios realybės technologijas.

„Bentley ContextCapture“ programa sukurtas vietovės realybės modelis, kurio tikslumas yra 5-7 cm, leido tiksliai įvertinti projektuojamų 7 pastatų aplinką, patikslinti reljefo, esamos augmenijos įtaką būsimiems statiniams ir aplinkos sutvarkymo projektui.

„Kaip architektas galiu tik pasidžiaugti, kad realybės samplaikos technologija pagaliau pasiekė mus ir yra prieinama projektavimo proceso dalyviams. Architektams tai leido pasitikrinti savo projekto sprendinius iš bet kurio erdvės taško perspektyvos, o statytojui – geriau suvokti ir atskleisti būsimo gyvenamų pastatų komplekso privalumus“, sako projekto vadovas architektas Rytis Kripas.

 

Į 35 ha ploto realybės modelį „SketchUp“ programos aplinkoje buvo įkelti „Revit“ programoje sumodeliuoti projektuojamų statinių modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis. Realybės modelis leido pasitikrinti projektinius sprendimus, įvertinti objekto insoliaciją, vizualinę įtaką aplinkai, pristatyti bei suderinti projektinius pasiūlymus viešinimo procedūros metu su aplinkiniais gyventojais bei leidimus išduodančiomis institucijomis.

Realybės samplaikos „panaudojimas leido tiksliai ir vizualiai suprantamai perteikti tą vaizdą, kurį sukurs projektuojami pastatai konkrečioje sudėtingoje gamtinėje ir urbanistinėje aplinkoje, ir pagelbėjo paprastam žmogui, nesusijusiam su statybos procesu ir galbūt sunkiau skaitančiam brėžinius ar vizualizacijas, suvokti projekto sprendinius, padėjo išsklaidyti kvartalo bendruomenės baimes dėl pastatų išdėstymo bei dydžių ir jų įtakos kraštovaizdžiui“, sako R. Kripas.

 

Partnerystė danguje ir žemėje

Šiuos du realybės samplaikos modelius parengė UAB „IN RE“, o fotogrametrinę informaciją savo dronais surinko UAB „IT logika“.

Be jau minėtų projektų, vienas įdomesnių „IT logika“ su partneriais darbų – žaidimų platformoje sukurtas virtualios realybės modelis UAB „EIKA“ plėtojamam „Live Square“ apartamentų kompleksui Dainavos gatvėje, susisiekiančiam su „Hilton Garden Inn“ viešbučiu ir verslo centru Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje. Aplinkos realybės modeliui dronais buvo surinka fotogrametrinė informacija, tuomet projektuojamų pastatų BIM modeliai integruoti į aplinkos realybės modelį ir perkelti į žaidimų platformą „UnrealEngine 4“. Taip buvo sukurta interaktyvi virtualios realybės aplinka, po kurią galima pasivaikščioti apžiūrint būsimus pastatus ir iš išorės, ir iš vidaus ar nuo terasos ant stogo. Šis virtualios realybės modelis yra parengtas darbui su VR stereo akiniais, kuriuos užsidėjus pasiekiamas nepaprastai įtikinamas realybės pojūtis.

Tačiau iki šiol reikšmingiausiu savo bendru darbu „IN RE“ ir UAB „IT logika“ laiko projektą http://panevezys3d.lt. Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km.

Panevėžio 3D modelis buvo sėkmingai panaudotas šiemet surengtame Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastato architektūriniame konkurse. Devyniolika konkurso dalyvių savo darbus pateikė ne tik tradiciniuose 2D brėžiniuose, vizualizacijose ir tūriniuose maketuose, bet ir 3D modeliuose, kurie buvo įkomponuoti į realios aplinkos kontekstą.

 

Žymos: Realybės modeliavimas, fotogrametrija, architektūra, BIM, ContextCapture, LumenRT

Iliustracijos: „IN RE“, „JP Architektūra“, „Veikmės projektai“, „EIKA“

23 Lap 2018

Panevėžys 3D ir Stasio Eidrigevičiaus įspaudas Lietuvos architektūroje

Kai multifunkcionalistas Stasys Eidrigevičius prieš kelerius metus nutarė savo darbų kolekciją padovanoti Panevėžiui, niekas neįsivaizdavo, kad tai turės ypatingą poveikį ir Lietuvos architektūros raidai. Kalbama ne apie tai, kad Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastatas privalėjo būti toks išskirtinis, kokia yra šio dailininko kūryba, o apie tai, kad pats konkursas dėl vienos jo ypatybės neturėjo precedento Lietuvoje.

Kadangi Panevėžio savivaldybės administracija jau turėjo pasiruošusi miesto centrinės dalies trimatės realybės modelį, 2018 m. pradžioje organizuojant SEMC architektūrinį konkursą nuspręsta, kad teikdami siūlymus dalyviai pateiks ir jų projektų trimačius modelius.

Panevėžio skaitmeninį 3D modelį 2017 m. rudenį sukūrė UAB “IN RE” su partnere UAB „IT logika“. UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys sako, kad miesto 3D modelis padeda geriau suvokti situaciją, tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas. Paslauga viešai pasiekiama internetu http://panevezys3d.lt.

Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų iš kurių pilnai automatiniu būdu „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ per 3,5 mėnesio sugeneruotas 3D modelis. Jo detalumo lygis siekia 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – net iki 3 cm.

Dalyviams ir komisijai problemų nekilo

SEMC architektūrinio konkurso viešąjį pirkimą administravo MB „Mash Studio“. Jos direktorė urbanistė Živilė Šimkutė sako, kad pasitelkiant 3D buvo siekiama vertinimo komisijai sudaryti sąlygas geriau įvertinti projektų integraciją į esamą urbanistinį kontekstą. Komisija galėjo ne tik įvertinti pasiūlymus analizuodama  projektus spausdintuose planšetuose, bet ir pažvelgti į juos trimačiame kontekste įvairiais rakursais, suvokti siūlomo pastato dydį ir jo santykį su esamu užstatymu. Komisijos nariai galėjo naudotis mobiliaisiais kompiuteriais „iPad“ bei lietimui jautriu didelės įstrižainės ekranu.

Anot Ž. Šimkutės, papildomas reikalavimas pateikti pasiūlymo 3D modelį dalyvių labai neapsunkino ir nesukėlė problemų, nes ruošiant objekto vizualizacijas trimačiai modeliai dažniausiai ir taip būna ruošiami. Dalyviams tereikėjo juos supaprastinti – konkurso sąlygos prašė modelio be medžiagų ir interjero, buvo galima naudoti tik spalvas.

“Nors per atvirą konkurso sąlygų aptarimą iš architektų bendruomenės buvo matyti šioks toks skepsis siūlymui naudoti trimatį modelį vietoj tradicinio maketo, tačiau manau, kad šiuo atveju sprendimas ganėtinai pasiteisino. Paprastai nedidelis vizualizacijų kiekis „įkalina” sprendimą keliuose geriausiuose rakursuose. Žinoma, apžvelgti projektą mes pratę į aplinką įstatomame makete, bet tai neblogai atsiskleidžia ir 3D modelyje,” – sako konkursą laimėjusios MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“, komandos narys Aurimas Syrusas. Kartu su juo projektą kūrė Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius.

Funkcionalumo ir detalumo balansas

Dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė buvo viena konkurso darbų recenzentų. Jos patyrimas atskleidžia, kad 3D modelių ypatybes galima perprasti labai greitai: „Su konkursinių projektų 3D modeliais susipažinau, jau atvykusi į komisijos posėdį. Tuomet išties tokie vaizdai padėjo geriau suvokti pastato ir jo urbanistinio konteksto santykį, išorinę erdvinę-tūrinę kompoziciją.”

Be to, L. Jablonskienei norėjosi, kad 3D modelis būtų apėmęs ir interjerą: “Man teko ekspertuoti daugiausia funkcinę projektų dalį ir, manau, kad turėdama šių projektų interjerų 3D modelį būčiau ne tik pati dar geriau įsigilinusi į tai, kaip projektų autoriai sprendė tokio sudėtingo multifunkcinio objekto įveiklinimo užduotį, bet ir komisijai kai kurios mano keltos problemos (patalpų lokalizavimo, grupavimo, dydžio ir kt.) būtų buvę akivaizdesnės.“

Tačiau Ž. Šimkutė perspėja, kad neturėtų būti keliami pertekliniai reikalavimai.

„Negali būti kuriami pertekliniai reikalavimai architektams, ir konkursų organizatoriai turi būti selektyvūs dėl prašomos medžiagos, koncentruojantis tik į tai, kas iš tiesų leidžia ekspertinei komisijai darbus vertinti pagal numatytus kriterijus. Svarbu gerbti dalyvaujančių architektų komandų laiką ir resursus, kurių architektūriniai konkursai pareikalauja nemažai. Kiekvienu atskiru atveju prieš parenkant reikalavimus ir pateikimo būdus turi būti kritiškai vertinami turimi resursai ir konkurso specifika,” – sako Ž. Šimkutė.

Kitur – įprastas dalykas

Ž. Šimkutė pastebi, kad trimatės realybės modelio reikalavimas architektūriniuose konkursuose yra naujiena Lietuvoje, tačiau kitose pasaulio šalyse yra plačiai naudojamas. Konkursuose prašoma pateikti ne tik apibendrintus trimatės realybės modelius, bet ir BIM modelius. Trimatės realybės modelio naudojimas konkursuose yra gera alternatyva fiziniam maketui, kuris reikalauja didelių resursų ir laiko norint jį paruošti kokybiškai, transportuoti, tačiau tam tikrais atvejais fizinis maketas gali būti naudingesnis nei 3D modelis.

“Savaime suprantama, kad skaitmenizuotas modelis yra preciziškai tikslus, ko ne visada pavyksta pasiekti rankomis darytame nedidelio mastelio makete. Tačiau tai jokiu būdu nedevalvuoja architektūrinio maketo prasmės, vertės ar žavesio,” – sako architektas A. Syrusas.

Kai dėl įprastinių architektūrinių vizualizacijų keliais rakursais, jos, Ž. Šimkutės vertinimu, „dažnai būna realybės neatitinkančios perspektyvos, pagražintos“.

Visuomenė nelieka nuošalyje

Konkurso darbai, o jų buvo 19, Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone eksponuoti savaitę iki komisijos darbo pradžios ir kelias savaites po to. Greta išeksponuotų planšetų įrengtas lietimui jautrus ekranas, kuriame lankytojai pasiūlymus galėjo apžiūrėti trimatėje erdvėje.

SEMC planuojama įgyvendinti dviem etapais. Tikimasi, kad jis taps Panevėžio miesto simboliu, bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai Panevėžio urbanistikai įsimintini kaip svarbių pokyčių laikas. Sukurtas ir funkcionuoja naujos kartos urbanistinio planavimo įrankis, kuriuo iš formato 2D perėjome į 3D. Tai tarsi takoskyra tarp praeities ir ateities. Panevėžys iš esmės vienintelis Lietuvoje gali pasigirti turintis galimybę savo miesto atnaujinimo ir plėtros projektus demonstruoti, analizuoti ir vertinti pasitelkdamas atvaizdavimą 3D realybės modelyje. Naująsias galimybes sėkmingai išbandėme renkant geriausią Stasio Eidrigevičiaus menų centro  architektūrinį sprendimą“, – sako Daiva Gasiūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė.

Ji priduria, kad miesto 3D modelis tinkamai panaudotas ir organizuojant Panevėžio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ techninio projekto parengimo konkursą.

A.Syrusas šiuolaikines technologijas giria ir kaip gerą platformą su konkursiniais darbais susipažinti ne profesionalams, pirmiausia miestiečiams, kuriems rūpi miesto plėtra: “Matau šios technologijos prasmę ir taikymą nebūtinai konkursų atveju. Tai gali būti didelis pagalbininkas vertinant būsimų objektų įtaką tam tikroms miesto perspektyvoms, įkomponavimui į vertingas miesto panoramas”.

3D – ir dr. J. Basanavičius

Architektūrinio konkurso 3D realybės modelio kontekste idėja kilo ne Panevėžyje. Dar 2016 m. pabaigoje Vilniaus savivaldybė paprašė „IN RE“ prididėti prie vieno išskirtinio projekto – paminklo Dr. Jono Basanavičiaus ir aikštės ties Nacionaline filharmonija konkursinių pasiūlymų įvertinimo 3D realybės modelio kontekste.

Paminklo konkurso dalyviams nebuvo keliamas reikalavimas pateikti 3D modelius, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė siekė kuo objektyviau įvertinti konkursinius pasiūlymus 3D aplinkoje, tai padaryti realiomis vienodomis sąlygomis ir įvairiais rakursais. “IN RE” su partneriais apsiėmė itin greitai sukurti esamos situacijos 3D modelį ir integruoti į jį konkursui pateiktų paminklų bei aikštės sutvarkymo 3D modelius.

Per dešimt kartų dalį senamiesčio teritorijos apskridęs dronas padarė per 1,5 tūkst. nuotraukų iš kurių buvo sugeneruotas 3D realybės modelis. Jo detalumas ties aikšte prie Nacionalinės filharmonijos siekė net iki 5 mm. Konkurso dalyvių pateikta projektinė aikštės išdėstymo medžiaga ir skulptūrų maketai buvo sujungti su esamos aplinkos 3D realybės modeliu, kad vertinimo komisija turėtų galimybę vienodomis sąlygomis palyginti penkių prizinių ir skatinamųjų premijų autorių pasiūlymus.

Tačiau tuo neapsiribota – projektas perkeltas į virtualios realybės aplinką, kur projektinė informacija papildyta gyvais aplinkos objektais, įtraukti atmosferiniai reiškiniai ir, simuliuojant paros laiko kaitą, vertinant, kaip keičiasi aplinka ir vizualinis konkursinių projektų suvokimas priklausomai nuo judėjimo, paros laiko, debesuotumo, atlikta 4D analizė.

Kad būtų sustiprinta realistinės simuliacijos patirtis, projektas paverstas interaktyvia 360°  virtualiosios realybės vaizdo medžiaga, suderinama su „VLC 360°“ ar analogiškais daugialypės terpės grotuvais.

Šis darbas konkurse „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017“ pripažintas geriausiu kitų inžinerinių statinių infrastruktūros BIM projektu.

“IN RE” taip pat yra parengusi realybės ir BIM modelių samplaikos sprendimų architektų ar vystytojų įmonėms, kurios susiduria su išorinėmis kliūtimis ar abejonėmis dėl įgyvendinamų projektų.

Straipsnyje paminėtus skaitmeninių miestų sprendimų pavyzdžius galima peržiūrėti gyvai internete adresu: http://inre.lt/bentley/pagrindinis/industrijos/skaitmeniniai-miestai/

Iliustracijos: „IMPLMNT architects“ ir „IN RE“

 

 

21 Lap 2018

Labas! Susipažinkime – aš jūsų skaitmeninis dvynys.

Globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“ savo prioritetu paskelbė skaitmeninių dvynių technologijas infrastruktūros projektams ir jau sukurtam turtui valdyti, kurios pagrįstos debesijos platforma „iTwin Services“ ir „Siemens“ koncerno sukurtais sisteminiais gamyklų valdymo sprendimais.

„Bentley“ daugiau nei prieš tris dešimtmečius pradėjo teikti programinę įrangą projektavimo ir architektūros specialistams, o pastaraisiais dešimtmečiais susitelkė į kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti. „Bentley“ yra pripažintas šios srities lyderis, diktuojantis madas visame pasaulyje, ir kiekvieną rudenį laukiama žinių, kokia bus „kito sezono kolekcija“.

Savo kasmetinėje konferencijose „Year in Infrastructure”, kuri spalį įvyko Londone, „Bentley Systems“ pristatė „iTwin Services“ – skaitmeninio dvynio debesijos sprendimą infrastruktūros projektams ir turtui valdyti. Numatyta „iTwin Services“ vartotojams pateikti 2019 m. pradžioje, šia paslauga jie galės naudotis ketvirtinės prenumeratos pagrindu.

„Pramonė 4.0“ ir technologinis statybų atsilikimas

Skaitmeninio dvynio koncepcija nėra nauja, tačiau ketvirtosios pramonės revoliucijos „Pramonė 4.0“ kontekste ji vis aktyviau įgyvendinama. Skaitmeninis dvynys yra virtualus kokio nors realybės elemento – statinio, mechanizmo ar proceso atspindys. Užuot egzistavę atskirai, skaitmeniniai ir fiziniai elementai yra vienas su kitu suporuoti; pirmasis aprėpia ir sujungia duomenis apie pastarąjį, pvz., naudojimo dažnumas ar veiklos sąlygos, suteikiant savininkams supratimą apie tai, kaip jis funkcionuoja realybėje.

Pasaulinė konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad 2021-aisiais maždaug pusė visų didžiausių pramonės įmonių pasaulyje turės ir naudos skaitmeninius dvynius. O kaip dėl infrastruktūros? Ypač kai tos pačios „Gartner“ skaičiavimais, statybos sektorius vidutiniškai išleidžia 60-70 proc. mažiau naujoms technologijoms diegti palyginti su 18-ka kitų pramonės rūšių.

Skaitmeniniai dvyniai infrastruktūrai

Adam Klatzkin, vyresnysis „Bentley Systems“ korporacijos „iModel Technologies“ padalinio direktorius, mano, kad atėjo laikas skaitmeninius dvynius nuolat panaudoti infrastruktūros srityje. Vis dėlto infrastruktūros projektų ir turto apimtis ir sudėtingumas kelia iššūkių, palyginti su  kitais skaitmeniniais dvyniais. Pavyzdžiui, surinkti naujausius duomenis apie realią naudojamo greitkelio ar statybvietės būklę yra daug sunkiau ir brangiau nei į planšetę gauti duomenis apie ekskavatoriaus vietą.

„Bentley Systems“ sukūrė „iModel 2.0“ debesijos platformą ir „iModelHub“ paslaugą, o realybės fiksavimo technologijos, kartu su „Bentley“ realybės modeliavimo programine įranga, sukuria ir atnaujina net ir itin didelių infrastruktūros objektų vaizdus. Prie dronų pritvirtinti ir antžeminiai fotoaparatai, taip pat lazeriniai skeneriai gali greitai ir palyginti pigiai – todėl ir dažnai – nuskaityti duomenis apie projektus ir turtą. Praskridus dronui, statybvietės būsena gali būti atnaujinamas kasdien.

Nesvarbu, ar iš realybės fiksavimo prietaisų, ar iš įdiegtų jutiklių, tačiau naujausių duomenų svarba skaitmeniniam dvyniui yra esminė. „iTwin“ gyvena ir keičiasi kartu su fiziniu turtu“, – sako  A. Klatzkin.

Bazinės „Bentley“ duomenų valdymo platformos „ProjectWise Connect Edition“ vartotojai gali naudoti „iTwin Services“ bet kokiam projektui.

„iModelHub“ sukuria ir palaiko projekto „iModel“ formatą, o „ContextShare“ funkcija pasirūpina  atnaujinti fizinio objekto skaitmeninius duomenis. Šie skaitmeniniai komponentai ir kontekstas sujungiami naudojant „Navigator Web“, kuris leidžia naršyklėje peržiūrėti 3D modelius ir „iModel.js“ – naują įrankių biblioteką, kuri yra skaitmeninių dvynių funkcijos variklis, – konferencijoje sakė Keith Bentley, korporacijos technikos direktorius.

„iTwin“ plėtotė

Savo „iTwin“ paslauga „Bentley“ korporacija siūlo pasaulinę infrastruktūros skaitmeninių dvynių ir naujų sprendinių sukūrimo platformą, paaiškino A. Klatzkin.  Anot jo, prieinamumas yra pagrindinė šios platformos doktrina, ir tai yra „atvira inovacijų ekosistema“.

Bendradarbiaudama su „Siemens“, „Bentley Systems“ pristatė „PlantSight“ – naują skaitmeninių dvynių debesijos paslaugų spektrą, skirtą konkrečiai gamybos įmonėms. „PlantSight“ sujungia „Bentley AssetWise“ turto valdymo platformą su „Siemens“ korporacijos „MindSphere“ ir „Teamcenter“ sprendimais.

Maždaug prieš 10 metų į atvirojo kodo programinę įrangą imta žiūrėti rimčiau, konferencijoje sakė K. Bentley. Ji įsitvirtino tokių korporacijų kaip „Google“, „Amazon“, „Twitter“ ir „Uber“ dėka. „Jie sukuria daugybę programinės įrangos, bet jie ja neprekiauja“, – paaiškino jis.

„Norint, kad atvirojo kodo programinė įranga būtų vertinga, turite sukurti ekosistemą, o tai reikalauja pastangų“, – sakė K. Bentley. Anot jo, „atvirojo kodo sukūrimas yra milžiniškas ilgalaikis įsipareigojimas“. Darbo tokioje ekosistemoje nauda yra ta, kad jei ta pačia programine įranga buvo sukurti du įrankiai, „elementus lengva susieti“.

Tuo tikslu „Bentley Systems“ formuoja savo ekosistemą, kuri remia „iTwins“ kūrimą, pagrįstą „JavaScript“, populiariausia pasaulyje programavimo aplinka, sakė K. Bentley. „JavaScript“ yra vienintelė kalba, kuria šiandien bendraujama tarp skirtingų platformų“, nes ji veikia naršyklėje, paaiškino jis. Naujasis atvirojo kodo „iModel.js“ yra ne „nedidukas įrankių rinkinys“, o išsami  „JavaScript“ biblioteka, kurioje yra įrankių, skirtų sukurti giluminius ilgalaikius ryšius. „Aš labai džiaugiuosi, ką kiti žmonės dabar gali daryti su savo duomenimis,” – sakė jis.

Šis jo pasakymas atspindi bendrovės koncepciją, kad visi projekto dalyviai ar turto valdytojai turi veikti ne bendroje valdomoje duomenų aplinkoje (ang. Common Data Environment), o susijusių duomenų aplinkoje (angl. „Connected Data Environment“).

Pasiruošimas miestų ir pramonės dvyniams

„Bentley Systems“ planai tapti „infrastruktūros skaitmeninių dvynių kompanija“ neapsiriboja „iTwins“ sukūrimu. Bendrovė taip pat paskelbė, kad įsigijo „Agency9“, Švedijoje įsikūrusį skaitmeninių dvynių debesijos paslaugų teikėją miestams planuoti ir kuriantį internetines 3D vizualizacijas.

Be to, naujoji strateginė partnerystė su „Atos“, „skaitmeninės transformacijos“ kompanija, reiškia, kad bus „visiškai išspręstas skaitmeninių dvynių kūrimas ir valdymas pramonės ir infrastruktūros turto savininkams“. Ši debesijos paslauga suteiks verslui galimybę turėti visiškai integruotus ir valdomus skaitmeninius dvynius, realiu laiku atlikti stebėseną ir analizę, taip pat nuotoliniu būdu turtą valdyti.

„Bentley Systems“ dabar konsultuojasi su kompanijomis, kurios nori pirmosios imti naudoti „iTwin Services“. Ketvirtiniai mokesčiai bus pagrįsti ir tuo, kiek žmonių naudojasi „iTwin“. Prieiga gali būti suteikta darbuotojams, rangovams, konsultantams ir visiems kitiems, kaip numato klientas.

Ne šiaip pokyčiai, o dideli pokyčiai

Prestižinė amerikiečių konsultavimo bendrovė „McKinsey“ perspėja – nebandykite išvengti pokyčių, manydami, kad gal ir šį kartą viskas kaip nors susitvarkys savaime.

Skaitmeninimas yra didelių projektų ateitis, o prisitaikyti nesiekiančios įmonės gali atsilikti nuo konkurentų, ir tokių pavyzdžių pasaulis daug matė bankininkystės, mažmeninės prekybos, transporto ir kitose ūkio šakose. Geriausias kelias žengti pirmyn – tai pasirinkti „didelių pokyčių“ metodą, kai įmonė visapusiškai pasiryžta naujovėms ir peržiūri savo organizacinę struktūrą, talentų atranką bei personalo valdymą ir savo verslo kultūrą, neseniai straipsnyje apie didelių projektų ir infrastruktūros valdymą rašė „McKinsey“ konsultantai.

Ką pristatė Lietuva

Tradicinės konferencijos „Year in Infrastructure” kulminacija esti geriausių BIM projektų apdovanojimas, šiemet pagrindinius prizus susišlavė kinai su savo geležinkelių, kelių ir miestų infrastruktūros mega projektais.

Lietuvai atstovavo trys UAB „IT logika“ projektai. Įmonė veikia su „DroneTeam“ prekės ženklu ir bendradarbiauja su UAB „IN RE“, kuri iš sukauptos fotogrametrinės informacijos generuoja 3D modelius. „IN RE“ nuo 1997 m. atstovauja „Bentley Systems“ ir turi „Bentley Gold Channel Partner“ statusą.

Pirmasis projektas – Panevėžio 3D modelis, pasiekiamas per panevezys3d.lt. Modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, perdavus visą informaciją kompiuteriui, realybės kūrimo programa „ContextCapture“ dirbo 3,5 mėnesio, kol sugeneravo modelį. Detalumo lygis 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – 3 cm.

Konkursui taip pat pristatytas Gedimino pr. ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje Vilniuje EIKOS įgyvendinamas „Hilton“ viešbučio, verslo centro ir prestižinių apartamentų projektas „Live Square“. Sukurta realybės (50 tūkst. nuotraukų iš miesto 10 kv. km zonos) ir itin detalių projekto modelių samplaika. Galimi pirkėjai iš juos dominančio apartamento balkono su virtualios realybės akiniais gali matyti, kokį vaizdą matys ateityje iš tikrųjų, gali pavaikščioti apie savo namus ir toliau.

Trečiasis projektas susijęs su 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikų atradimu Gedimino kalne. Lietuvos nacionalinio muziejaus užsakymu buvo atlikta fotogrametrinė kasinėjimo vietų ir radinių fiksacija. Gresiant kalno nuošliaužoms, archeologai negalėjo naudoti įprastiniais ilgai trunkančiais matavimais ir aprašymais, kad galėtų kasinėti giliau. Dronais su kameromis ir rankose laikomais įrenginiais visi penki kasinėjimo sluoksniai buvo dokumentuoti labai greitai ir tiksliai. Iš viso padaryta 10 tūkst. nuotraukų, maždaug po 2 tūkst. kiekvienam kasinėjimo etapui, ir tai leido sukurti itin tikslius 3D modelius. Detalumo lygis stulbinantis – nuo 1 mm iki 0,2 mm.

Parengta pagal „Bentley Systems“, „Digital Transformation“, cadalyst.com, „McKinsey“  ir UAB „IN RE“ informaciją.

 

 

 

 

19 Lap 2018

„ProjectWise“ – kad projekto duomenų valdymas taptų išmintingas

Statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) raida ir branda pasaulyje spartėja, jau gana ilgą BIM kelią nuėjo ir Lietuva. Čia ne tik daugėja pavyzdinių BIM projektų – palaipsniui įsisavinamos BIM technologijos, dažnai susietos su savo gaminamais statybos elementais, Lietuvos įmonėms leidžia sėkmingai skverbtis į kitas šalis, pirmiausia Skandinaviją ir Jungtinę Karalystę.

Tokių įmonių jau nieko neišmokysi, kitiems reikia iš jų mokytis, taip pat reikia kritiškai ir žvelgiant į tolimesnę perspektyvą (o ne vien tik į rytojų) įvertinti BIM instrumentus, kuriuos turite arba kuriuos ketinate įsigyti.

Rugsėjį Vilniuje vykusioje antrojoje tarptautinėje konferencijoje „BIM and Beyond. Baltic Tour 2018“ pranešėjai iš Švedijos, JK, Nyderlandų ir Lietuvos ne kartą minėjo „Bentley Systems“ korporacijos sukurtą programinį paketą „ProjectWise“. Buvo pateikti jo naudojimo kuriant ir prižiūrint kelius, geležinkelius ir komunalinį ūkį pavyzdžiai iš viso pasaulio.

Tad kas yra „ProjectWise“ ir kokios jo galimybės?

Svarbiausia – CDE

Bendroji duomenų aplinka (angl. Common Data Environment, CDE) yra vienintelis patikimas projekto informacijos šaltinis, skirtas valdomo proceso būdu kaupti, valdyti visus aktualius, patvirtintus projekto duomenis ir paskirstyti juos įvairių disciplinų komandoms.

Dabar pasaulyje vis labiau pabrėžiama, kad sėkmingo darbo statybų sektoriuje esmė – kiekvienam projektui turėti vieningą duomenų aplinką – CDE, leidžiančią panaikinti geografines ir technologines ribas, saugiai dalintis projekto duomenimis ne tik tarp įvairių disciplinų projektuotojų komandų, bet ir su visa tiekimo grandine, ir su statybų aikštele. „ProjectWise“ platforma grindžiama būtent CDE principu, o tai, be kita ko, garantuoja informacijos panaudojimą ir vėlesnėje statinio eksploatavimo stadijoje. Tačiau „Bentley“ itin iškelia bendradarbiavimo reikšmę ir CDE sampratą iš bendrosios duomenų aplinkos išplėtoja iki susijusių duomenų aplinkos (angl. „Connected Data Environment“).

BIM procesus užtikrinančiai CDE keliami tokie pagrindiniai reikalavimai:
• prieiga bet kur ir bet kada: tiesiogiai iš inžinerinių programų, internetu (naršyklėje), mobiliuosiuose įrenginiuose (planšetiniuose kompiuteriuose);
• saugumas ir kontrolė: projekto komanda turi matyti tik savo projektus, atskiros grupės gali redaguoti tik savo failus, failus gali tikrinti tik atsakingi asmenys; reikalinga veiksmų priežiūra ir auditas;
• procesų užtikrinimas: automatizuotas failų kodavimas pagal nustatytas taisykles, procesų automatizavimas pagal konfigūruojamas veiksmų sekas; automatinis failų versijų kūrimas, užtikrinantis informacijos aktualumą;
• paprastumas naudoti: iš anksto paruošti šablonai (katalogų struktūros, tipiniai procesai, teisių nustatymas vartotojų grupėms), paprastas ir spartus dokumentų tvirtinimo procesas, lengva paieška.

Visa tai garantuoja „ProjectWise” platforma, kadangi ji sukonfigūruota pagal geriausią Jungtinės Karalystės BIM standarto praktiką, užtikrina antrąjį BIM brandos lygį, kai grafinė informacija kaupiama ir valdoma centralizuotai bei susietai su tekstine dokumentacija ir atributine duomenų baze, o projekto dalyviai bendradarbiauja bendro informacijos šaltinio kontekste.

Itin lengvas projekto startas

Dr. Arūnas Urbšys, UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius, pabrėžia veiksmų dirbant su „ProjectWise“ paprastumą ir greitį.

“Projekto vadovas naujam projektui sukurti pasirenka „ProjectWise“ šabloną ir iškart gauna ne tik projekto katalogų struktūrą, bet ir proceso žingsnius, nustato projekto dalyvių teises. Projekto vadovas tik įrašo metaduomenis, aprašomuosius dalykus – užsakovas, biudžetas ir pan. Platformoje surenkama projekto komanda – individualūs asmenys ar asmenų grupės. Štai ir viskas. Tam sugaištama kelios ar keliolika minučių, priklausomai nuo to, kiek metaduomenų reikia įrašyti,“ – sako dr. A. Urbšys.

Anot jo, duomenų valdymo aplinka nesiskiria nuo įprastos „Windows Explorer“ failų valdymo aplinkos. Skirtumas tas, kad į CDE papuolę duomenys yra kontroliuojami. Jei atidaromas koks nors dokumentas, sistema iš karto pažymi, kas tai padarė. Failą uždarius, iš karto pažymima, kad tai yra nauja jo versija.

Suderinamumas

Antroji svarbi „ProjectWise” savybė yra ta, kad ši sistema dera su daugeliu dažniausiai naudojamų inžinerinių ir biuro automatizavimo formatų, industrinių standartų – vienodai valdomi „Autodesk AutoCAD“ bei „Revit“ platformų, visų „Bentley Systems“ inžinerinių sprendimų, „MicroSoft Office“, „Adobe“ programų failai. Sistema geba valdyti CAD failų referencinius ryšius, dokumentų tarpusavio sąsajas ir, kas yra unikalu tokio pobūdžio sistemoms – priklausomybę geografinei vietovei. Įvairių veiklos sričių projekto dalyviai gali veiksmingai bendradarbiauti, pasiekdami informaciją interneto bei mobiliosiomis priemonėmis, tačiau tuo pačiu ir užtikrinant prieigos teisių kontrolę bei veiksmų auditą.

Programinio paketo „ProjectWise“, naudojamo kaip bendroji duomenų aplinka BIM projektams, teikiama nauda:
• racionalizuoja įmonės prieigą prie inžinerinės informacijos;
• taupo laiką ieškant failų ir dokumentų;
• sumažina neaktualios informacijos naudojimo riziką;
• sumažina riziką blogai interpretuoti rezultatus;
• leidžia efektyviai perduoti didelius failus, išvengiama prastovų laukiant informacijos;
• užtikrina, kad gavėjai gauna informaciją ir grąžina pakeitimus ar pastabas;
• akivaizdžiai įrodoma kritinių infrastruktūros failų kontrolė.

Dr. A. Urbšys apibendrina, kad „ProjectWise“ leidžia personalui susitelkti į darbą, pašalinti statybiniam projektui nebūdingas IT veiklas, suteikia efektyvias projektavimo metodikų ir procesų užtikrinimo, bendravimo ir darbo pasidalijimo priemones. Visa tai padeda kurti pridėtinę vertę ir didinti darbo efektyvumą.

Tobulinama Lietuvoje

„ProjectWise“ tobulinimo vadovas Rimantas Varanavičius iš „Bentley Systems“ Lietuvos padalinio sako, jog „ProjectWise“ sukurtas taip, kad būtų galima patogiai valdyti visus inžinierinius duomenis – kad ir kokio formato jie būtų, kad ir kokioje išorinėje sistemoje jie sukurti.
R. Varanavičius taip pat pabrėžia bendrovės veiklos filosofiją: „Mes uždirbsime tada, jei jūs naudositės mūsų sistema, o jūs naudositės sistema, jei ji jums kurs vertę“. Šį principą padeda įtvirtinti tai, kad vartotojai moka tik už realų programos naudojimą.

„Bentley Systems“ padalinys Lietuvoje veikia nuo 2006 m., dabar jame dirba apie 250 žmonių, beveik visi jie – programuotojai. Būtent lietuviai daug metų tobulina duomenų valdymo platformą „ProjectWise“, kurią naudojant pasaulyje jau įgyvendinta daugiau kaip milijonas įvairiausių projektų, įskaitant itin sudėtingus požeminių geležinkelio linijų po miestais projektus. Lietuvos įmonėje yra ir pasaulinis „ProjectWise“ techninės priežiūros ir pagalbos centras, tad jo konsultantai gali pateikti informaciją ir lietuviškai, jei taip į juos bus kreiptasi, o kitą dieną gali atvykti į jūsų įmonės biurą.

10 Spa 2018

ES BIM diegimo vadovas ragina veikti

Doc. dr. Vladimiras Popovas, VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas

Jau daugiau nei metai, kai Europos Sąjungos statybų sektorius gyvena su naujomis svarbiomis veiklos skaitmeninimo gairėmis, tačiau jos dar netapo ryškiu mūsų kasdienės veiklos kelrodžiu.

Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“, mokslo institucijos ir valdžios struktūros nuo 2014 m. yra nemažai padariusios, kad statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) būtų plėtojamas ir diegiamas Lietuvoje, o dabar esame tokiame brandos etape, kai šį darbą visi turime tęsti su nauja energija, įtraukdami vis daugiau veikiančių subjektų.

2017 m. vasarą speciali Europos Komisijos sudaryta darbo grupė paskelbė „Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovą“. Tai labai svarbus ir daug naudos galintis atnešti dokumentas, jei juo bus sklandžiai vadovaujamasi.

Šį vadovą netrukus papildys naujas ISO standartas, apibrėžiantis informacijos valdymą taikant statinio informacinį modeliavimą.

Tai bus pirmasis BIM standartas, pasiekęs ISO lygį. BIM vadovas ir ISO standartas dar labiau išgrynins BIM vaidmenį, galimybes ir potencialą šiandieninės Lietuvos ekonomikoje.

Statyba 4.0

Kalbant apie statybų sektorių, Lietuvoje verta vėl ir vėl priminti, kad gyvename ir dirbame aplinkoje, kuri vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija „Pramonė 4.0“ (angl. Industry 4.0), o jos skiriamasis bruožas yra itin efektyvus ir daugiaplanis informacijos funkcionavimas ir panaudojimas automatizuotoje ūkinėje veikloje.

Ar statybų sektorius – technologiškai atsilikęs, tačiau besistengiantis gelbėtis su BIM metodais ir filosofija – irgi yra „Pramonė 4.0” greitkelyje?

Ne visai taip. „Statyba 4.0” (angl. Construction 4.0) su savo skaitmeninimo pastangomis kažkuriuo momentu išsiskyrė iš bendro „Pramonė 4.0” konteksto.

Prie to prisidėjo Europos statybos pramonės federacija (European Construction Industry Federation, FIEC), kurios narė yra ir Lietuva, atstovaujama Lietuvos statybininkų asociacijos.

Įvertinusi statybos sektoriaus ypatumus, FIEC tiesiai pareiškė, kad „Statyba 4.0” yra statybų sektoriaus „Pramonė 4.0”, o naujosios pramoninės revoliucijos statybų pramonėje esmė yra viso sektoriaus skaitmeninimas. Pagrindinis, tačiau ne vienintelis metodas tai įgyvendinti yra BIM.

Apskritai, FIEC 2016 m. pasiekė aiškų persilaužimą savo požiūryje į BIM, kad ši metodologija nėra koks nors išorinis statybos proceso priedėlis, o yra esminė paties proceso dalis. FIEC tais metais paskelbė dokumentą skambiu pavadinimu “Making BIM a Global Success” (liet. prisidėkime prie pasaulinės BIM sėkmės).

Tačiau BIM „Statyba 4.0” kontekste nėra vien „senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą.

Ar galime sakyti, kad BIM yra tai, kas pramonėje yra produkto gyvavimo ciklo valdymas (angl. Product Life-cycle Management, PLM)? Ir taip, ir ne. Viena vertus, matome daug panašumų – šių dviejų reiškinių technologiniai komponentai, logika, ideologija, filosofija yra labai panaši, tačiau yra ir esminių skirtumų. Esminis dalykas tas, kad „Pramonė 4.0” veikiančios gamybos technologijos sistemos yra žymiai daugiau automatizuotos ir labiau pritaikytos globaliam skaitmenizavimui.

Gamybos pramonėje paplitęs skaitmenizavimo procesas žinomas kaip “M2M Communication” (angl. Machine to Machine Communication) arba automatizuotų prietaisų komunikacija. Tai yra esminis momentas – pramonėje sąveika tarp projektavimo, gamybos ir produkto valdymo yra didele dalimi kompiuterizuotas ir vis daugiau robotizuojamas. Tuo tarpu statyba šia prasme atsilieka, pažanga čia labai lėta. Statyba yra labai specifinė pramonės šaka, visų pirma todėl, kad joje dirba labai daug individų, joje veikia ir bendrauja ne mašinos, o žmonės arba žmonių valdomos mašinos. Dabar tie žmonės turi skaitmenines technologijas ir automatizuotus sprendimus, tačiau vis vien žmogus statybos procese išlieka pagrindinis “informacijos laidininkas”.

Taigi, turime “H2H Communication” (angl. Human to Human Communication) arba žmonių komunikaciją, o tai reiškia, kad net ir visiškai objektyvius duomenis subjektai gali būti suvokti ir interpretuoti nevienodai ir net priešingai.

Svarbu pabrėžti dar vieną dalyką. Nustatyta, kad statyba iš visų pramonės šakų yra mažiausiai skaitmenizuota, o tas atsilikimas yra labai didelis (Reinventing Construction: A Route to Higher Productivity, McKinsey, February 2017; BCG, Digital in Enginering and Construction: The Transformative Power of Building Modeling, 2017; žr. iliustraciją). Todėl ne veltui “Statyba 4.0” yra išsiskyrusi iš “Pramonė 4.0”, tai reikia turėti galvoje ir įvertinti.

BIM – BAM – BOOM

Amerikiečių architektas Patrick MacLeamy, ilgametis kompanijos HOK vadovas ir tarptautinio aljanso „buildingSMART International“ įkūrėjas, pasaulyje pripažįstamas kaip vienas įtakingiausių BIM guru. Be kita ko, jis yra sukūręs ir įprasminęs akronimų BIM – BAM – BOOM seką. Skamba lyg pokštas, tačiau tai yra rimti dalykai. Ta proga galima prisiminti, kad BIM oponentai Lietuvoje dar visai neseniai užkulisiuose irgi mėtydavo BIM-BAM-BIM-BAM stiliaus juokelius (atrodo, kad minties pažanga ir realybės pokyčiai pagaliau tuos oponentus nutildė).

Taigi, P. MacLeamy sako, kad statinio gyvavimo cikle – o apie BIM dabar jau kalbame kaip apie visą statinio gyvavimo ciklą – galime išskirti tris esminius momentus. BIM – Building Information Modelling – yra tik vienas ir visų pirmasis iš jų. Antrame etape, kai pereiname prie statybos ir jai reikalingų elementų gamybos, jau kalbame apie BAM – Building Assembly Modelling, tai yra statybos elementų surinkimo modeliavimas. P. MacLeamy laikosi nuomonės – ir sunku su tuo nesutikti, kad šiandieninė statyba vis labiau yra ne statyba senuoju suvokimu, o unifikuotų ar specialiai pagamintų elementų surinkimas statybvietėje.

Statinį pastačius, prasideda jo eksploatavimas, o tai jau yra BOOM – Building Operation and Optimisation Modelling, kitaip tariant, statinio funkcionavimas procesų palaikymas ir jų optimizavimas.

Kokią finansinę išraišką turi šie trys etapai?

P. MacLeamy remiasi daugelio projektų patirtimi ir apibendrina, kad vieną dolerį išleidus projektavimo etape naudojant BIM, tenka išleisti 20 dolerių gaminant elementus ir statant statinį, ir nuo 60 iki 80 dolerių statinį eksploatuojant ir jį valdant.

Visuotinai žinoma ir pripažįstama remiantis BIM plačiai naudojančių šalių patirtimi, kad efektyviai naudojant statinio informacinį modeliavimą projektavimo ir statybos etapuose galima sutaupyti iki 30 proc. lėšų palyginti su veiklos, kai BIM nenaudojamas, sąnaudomis.

O kaip dėl BIM teikiamos naudos per visą statinio gyvavimo ciklą, kurio trukmė paprastai laikoma 50 metų? P. MacLeamy teigia, kad sėkmingai dirbant BOOM etape ir nuolat optimizuojant eksploatavimo sąnaudas, sutaupytos lėšos gali padengti pradines projektavimo ir statybos sąnaudas, o visos investicijos į statinį gali atsipirkti per palyginti trumpą laiką.

Kas šiandien gauna pagrindinę naudą iš BIM? Pirmiausia, tai projektuotojai, tada eina statybininkai, o turto valdytojai smarkiai atsilieka. Tačiau būtent jie potencialiai gali gauti didžiausią naudą. Tai yra BOOM sritis.

BIM-BAM-BOOM grandinės poreikiai turi būti suformuluoti iš vidaus. Šiandien tas poreikis aiškiai suformuluotas tik vienoje statybos srityje – projektavime. BIM čia įsitvirtinęs, ir projektuotojai žino, kodėl ir kam jį naudoja. Visi kiti dar turi tai padaryti.

Taigi, imantis BAM ar BOOM, visų pirma, būtina suformuluoti tikslą arba tikslus – ko iš tiesų siekiama skaitmenizuojant šią sritį? Antra, kaip to bus siekiama? Tam reikia įvertinti galimybes, numatyti įgyvendinimo būdus ir priemones. Trečia, kas tai įgyvendins? Tam reikia parinkti žmones su tinkamomis kompetencijomis, suburti jų komandą, paskirstyti vaidmenis ir numatyti atsakomybes.

Kai visi išgrynins savo poreikius ir su jais įsijungs į vientisą grandinę, tik tada mes turėsime reikšmingą BIM augimą Lietuvoje. Taip BIM taps darni sistema.

Apie tai kalba vienas svarbiausių dokumentų BIM srityje britų standartas PAS 1192-2:2013, apibrėžiantis informacijos pateikimo ciklą statybos projekte, atitinkantį antrąjį BIM brandos lygį (BIM Level 2). Šis nacionalinis BIM standartas pastaruoju metu transformuojasi į daug svarbesnį tarptautinį standartą, kuris turi būti paskelbtas 2018 m. lapkritį. Tai bus standartas ISO 19650-1:2018 „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai”.

BIM diegimo vadovas viešajam sektoriui

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą. ES BIM darbo grupėje bendradarbiavo 21 šalies viešojo sektoriaus atstovai, Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB “Lietuvos geležinkeliai” ir valstybės įmonė “Turto bankas”.

Europos viešajam sektoriui skirtas statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovas
ES BIM vadovą lietuvių kalba galite atsisiųsti per šią nuorodą

ES BIM vadovas yra skirtas tiems, kas, P. MacLeamy terminais kalbant, yra iš BOOM srities. Dokumentas skirtas būtent tiems viešojo sektoriaus vadovams ir specialistams, kurie inicijuoja viešojo sektoriaus objektų sukūrimą, jais rūpinasi ir juos valdo.

Viešasis sektorius yra pagrindinė BIM varomoji jėga, jame dirbantys specialistai yra viešosios politikos formuotojai. Tai nacionalinio ir savivaldos lygio veikėjai, įvairūs užsakovai, pirkimų organizatoriai ir tie, kas atsakingi už nuolatinį statinių, infrastruktūros, visos užstatytos aplinkos eksploatavimą ir valdymą.

Kodėl jiems deleguojama šita lyderystė? Todėl, kad viešasis sektorius yra didžiausias pavienis statybos pramonės užsakovas, labiausiai suinteresuotas, kad būtų efektyvu, kad būtų skaidru, kad būtų nediskriminuojama, kad būtų be prieštaravimų. Kitaip tariant, viešasis sektorius gali formuoti BIM nacionalinę politiką, nukreipdamos visus šiuos reikalavimus žemutinėms grandims, kad jos visos veiktų pagal bendrai suformuotus principus.

ES BIM vadovas turi tris dalis, įskaitant įvadą ir bendrąsias gaires. Anot vadovo, BIM yra statybos sektoriaus ir užstatytos aplinkos skaitmeninės pertvarkos centre. Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visoje Europoje ir visame pasaulyje pripažįsta BIM, kaip strateginės priemonės, vertę siekiant išlaidų mažinimo, kokybės ir politikos tikslų. Daugelis jų imasi aktyviais veiksmais skatinti naudoti BIM savo statybos sektoriuose ir kuriant bei eksploatuojant viešąjį turtą, kad būtų užtikrinta, jog bus gauta ši nauda ekonomikai, aplinkai ir visuomenei.

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

Žodžiu, ES BIM vadovas, jo autoriams įvertinus ligšiolinę BIM naudojimo praktiką, pažėrė tokių pagyrų skaitmeninimo pastangoms, kad daug BIM entuziastų apie tai galėjo tik pasvajoti.

Trečiajame ES BIM vadovo skirsnyje pateikiamos veiksmų rekomendacijos, pradedant bendresnėmis (kad viešasis sektorius tiesiog privalo būti BIM diegimo lyderis) ir baigiant projektų įgyvendinimo lygmens rekomendacijomis, įskaitant techninius kriterijus.

Jie numato, kad duomenimis keičiamasi atviraisiais failų formatais, įprastai tai yra IFC (“Industry Foundation Classes”) formatas. nepriklausomai nuo to, kokia programinė įranga buvo pasirinkta skaitmeniniam modeliui kurti. Be to, ES BIM vadovas rekomenduoja visiems proceso dalyviams dirbti bendroje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kadangi statybos projektų ir valdymo dalyvių bendravimas ir bendradarbiavimas, keičiantis informacija turi lemiamą reikšmę efektyviam statinių kūrimui ir eksploatavimui.

Taigi, turime milžiniško potencialo ES BIM vadovą ir ar tuo potencialu pasinaudosime? Esminis dalykas – iš jo neturėsime jokios naudos, jei toliau viešasis sektorius nuosekliai neinicijuos projektų BIM aplinkoje. Tik tokie projektai leidžia sudaryti prielaidas visuomenei turėti apčiuopiamos naudos, kadangi jais kuriama bendra duomenų aplinka CDE, leidžianti efektyviai naudoti tiek atskirus objektus, tiek visą užstatytą aplinką.

Lietuvos statybos sektorius laukia, kad viešosios politikos formuotojai infrastruktūros ar statybos srityse, nacionalinio arba vietos lygmens viešojo sektoriaus užsakovai perkantys paslaugas arba atsakingi už nuolatinį pastatyto turto arba užstatytos aplinkos valdymą ir eklsploatavimą imtųsi lyderystės.

Galbūt ne visiems iš pradžių tai bus lengva, nes BIM suvokimas, kaip matome, yra kol kas gan nevienodas. Tad, kaip rašė Martynas Mažvydas, “Imkiat mani ir skaitykiat, Ir tatai skaitydami permanykiat”.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Vilniuje, konferencijoje „BIM and Beyond – Baltic Tour“ 2018 m. rugsėjo 21 d.
03 Spa 2018

Visi BIM keliai veda į CDE greitkelį

Statinio informacinio modeliavimui BIM įsitvirtinant Lietuvos statybų sektoriuje, daugėja ir kuo įvairiausių renginių, skirtų BIM (angl. Building Information Modelling, BIM). Įdomūs ir prasmingi susibūrimai, kuriuose pristatomi geriausi Lietuvos įmonių projektai, kuriuose dalijamasi praktinėmis žiniomis ir pavyzdžiais, kokia yra ar galėtų būti BIM nauda. Tačiau esama ir renginių, kurie per pristatomus naujausius sprendimus ir technologijas smarkiai išplečia BIM suvokimo lauką, suaudrina vaizduotę ir sustiprina ambicijas – „ir mes taip galime!“

Būtent tokia buvo tarptautinė konferencija „BIM and Beyond. Baltic Tour 2018“, vykusi rugsėjo 21 d. LITEXPO parodų rūmų didžiausioje salėje. Daugelis konferencijos pranešėjų vienaip ar kitaip interpretavo tiek patį BIM, tiek ir „beyond“ – kas slypi už BIM šiandien ir ką ten rasime rytoj.

Konferenciją organizavo inovacijų įmonė UAB „IN RE“, o jos technologinis parneris – globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“, teikianti kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti. „IN RE“ šiai tarptautinei bendrovei atstovauja nuo 1997 m. ir turi „Bentley Gold Channel Partner“ statusą.

Per kuo įvairiausius pranešimus konferencijoje išryškėjo pagrindiniai akcentai – BIM akronime iš tiesų svarbiausia raidė yra I – informacija (bet tas jau buvo žinoma), dabar BIM modeliuose jos galima sukaupti itin daug. Bet kaip ją valdyti?

Visi projekto dalyviai, nors ir turėdami skirtingas funkcijas, veikia kartu bendrame visiems projekte, tačiau neretai jiems trūksta realaus bendradarbiavimo, suderinto keitimosi duomenimis ir jų srautų valdymo. Konferencija išryškino, kokios naudos projektuotojai ir rangovai gali gauti, kai bendradarbiaujama kartu kuriant ir kaupiant informaciją bendrojoje valdomoje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kokios naudos iš to turi užsakovai – statytojai ir infrastruktūros naudotojai, ir kaip jie patys tuos duomenis gali toliau papildyti panaudodami kuo įvairiausias technologijas. Galiausiai – kaip visi atskirų objektų duomenys gali sukurti informacinį megalauką ir kokios naudos iš to gali turėti visuomenė.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pažymėjo, kad skaitmeninai duomens tampa vienu iš svarbių elementų kuriant pridėtinės vertės grandinę. Jis išreiškė viltį, kad gautos žinios paskatins konferencijos dalyvius kitaip organizuoti savo verslą ar kitaip įvertinti savo misiją plėtojant skaitmenizavimą.

Pranešimų klausėsi daugiau kaip 100 atstovų iš 56 bendrovių ir organizacijų, didžiausia dalis – iš transporto sektoriaus.

Be CDE infrastruktūroje sėkmės tikėtis sunku 

Stefan Sigvardsson, „Bentley Systems“ Europos regiono verslo sprendimų vadovas, įvardijo  korporacijos misiją – visame pasaulyje gerinti infrastruktūros kūrimą: planavimą, projektavimą, statybą ir valdymą. Infrastruktūrą suvokiame kaip visą užstatytą aplinką su visais jos komponentais.

S. Sigvardsson pabrėžė, kad sėkmingo darbo statybų sektoriuje esmė – valdoma bendra duomenų aplinka CDE, į kurią informacija patenka iš kuo įvairiausių technologinių įrenginių ar šaltinių kiekviename projektavimo, statybos ir objekto perdavimo naudotojui etape.

Tiesa, „Bentley“ pabrėžia bendradarbiavimo reikšmę ir CDE sampratą iš bendrosios duomenų aplinkos išplėtoja iki susijusių duomenų aplinkos (angl. „Connected Data Environment“). CDE principu grindžiama korporacijoje sukurta duomenų valdymo platforma „ProjectWise“. Joje grafinė informacija kartu su atributine duomenų baze kaupiama ir valdoma centralizuotai bei susietai su kita projekto dokumentacija, o projekto dalyviai bendradarbiauja bendro informacijos šaltinio kontekste.

„ProjectWise“ platforma sujungia kuo įvairiausias projekto dalyvių komandas ir organizacijas peržengiant valstybių sienas. Projekto dalyvių teisės matyti, valdyti ar keisti modelio duomenis yra nustatomos pagal jų poreikį ir kompetenciją. Įvairių veiklos sričių projekto dalyviai gali veiksmingai bendradarbiauti, pasiekdami informaciją interneto bei mobiliosiomis priemonėmis ir užtikrindami visą prieigos teisių kontrolę bei veiksmų auditą.

Lietuvos programuotojai – varomoji „ProjectWise“ jėga

„ProjectWise“ tobulinimo vadovas Rimantas Varanavičius iš UAB „Bentley Systems“ sakė, kad „ProjectWise“ sukurtas, kad būtų galima patogiai valdyti visus inžinierinius duomenis – kad ir kokio formato jie būtų, kad ir kokioje išorinėje sistemoje jie sukurti. Jis pabrėžė bendrovės pardavimų filosofiją: „Mes uždirbsime tada, jei jūs naudositės mūsų sistema, o jūs naudositės sistema, jei ji jums kurs vertę“. Šį principą padeda įtvirtinti tai, kad vartotojai mokama tik už realų programos naudojimą. O kadangi Lietuvos įmonėje yra ir pasaulinis „ProjectWise“ pagalbos centras, konsultantai gali pateikti informaciją ir lietuviškai, jei taip į juos bus kreiptasi, o kitą dieną gali atvykti į jūsų įmonės biurą.

„Bentley Systems“ padalinys Lietuvoje veikia nuo 2006 m., dabar jame dirba apie 250 žmonių, beveik visi jie – programuotojai. Būtent lietuviai daug metų tobulina duomenų valdymo platformą „ProjectWise“, kurią naudojant pasaulyje jau įgyvendinta daugiau kaip milijonas įvairiausių projektų, įskaitant itin sudėtingus požeminių geležinkelio linijų po miestais projektus.

Keliai ir geležinkeliai

Steve Cockerell, “Bentley Systems” sprendimų geležinkeliams marketingo vadovas, kalbėjo apie BIM technologijas projektuojant, statant ir prižiūrint kelius ir geležinkelius.

Remdamasis nuostata, kad statybų sektorius ištroškęs inovacijų, jis apsistojo ties klausimu, kaip tobulėti greičiau. Pirmiausia, kokia jūsų organizacijos skaitmeninė strategija? Ar numatyti siekiami tikslai? BIM informacija turi vesti pirmyn ir už jus atlikti dalį darbo. Tačiau negalima vengti ir investicijų į technologijas, todėl patys ar su partneriais turite rasti instrumentus ir juos išmaniai panaudoti savo tikslams pasiekti.

Keliams projektuoti “Bentley Systems” siūlo didelių galimybių “OpenRoads”, o geležinkeliams – “OpenRail” integruotas programų sistemas.

Po „OpenRoads“ vėliava sutelkta grupė svarbių programų, kaip „ConceptStation“, „gINT“, „Designer“, „OpenBridge Modeler“, „LumentRT“  ir „Navigator“. „OpenRoads ConceptStation“ ir „OpenRoads Designer“ programos skirtos, atitinkamai, koncepciniam 5D modeliavimui ir detaliajam projektavimui. Iš koncepcinio modelio (ikiprojektinio pasiūlymo) pagrindiniai projekto sprendiniai (kelio ašis, reljefo modelis, aplinkos kontekstas) perduodami tiesiogiai į detalaus projektavimo programą.

Pagalbinės sistemos programos skirtos: „gINT“ – geologinės gręžinių informacijos atvaizdavimui 3D ir skirtingų gruntų paviršiams sukurti; „LumentRT“ – gyvai fotorealistinei aplinkos bei transporto srautų simuliacijai; „Navigator“ – projekto dalių integruotai peržiūrai (projekto vadovai gali atlikti susikirtimų analizę, grafiko simuliaciją, projekto modelius ir brėžinius mobiliajame įrenginyje gali žiūrėti statybų aikštelėje). „OpenBridge Modeler“ yra savarankiškas produktas tiltų modeliavimui, darniai papildantis sprendimų kelių infrastruktūrai gamą.

Geležinkeliai yra sudėtingesni inžinieriniai statiniai už kelius, todėl „OpenRail“ sistema, nors ir paremta tuo pačiu grafiniu branduoliu ir tokia pačia sprendimų gama kaip ir „OpenRoads“, pasižymi didesniu funkcionalumu, būdingu tik geležinkeliams – čia atsiranda pabėgių išdėstymas, iešminiai sujungimai, kontaktinis tinklas, specialūs kreivių tipai, regresinė analizė ir kitos specifinės geležinkelių infrastruktūros projektavimo funkcijos.

Projektuojant ir statant kelių ir geležinkelių projektų duomenys kaupiami, versijuojami ir valdomo proceso principais teikiami paskirstytai projekto komandai bendroje duomenų aplinkoje „ProjectWise“.

Su specialia „BIM Review“ licencija „Navigator“ programoje projekto vadovo pažymėtus neatitikimų ar automatiniu būdu aptiktų susikirtimų ataskaitas „ProjectWise“ per debesijos paslaugą pateikia projekto komandos nariams, nepriklausomai nuo to, kur jie yra – toje pačioje įmonėje, kitoje kompanijoje ar net kitoje valstybėje.

Eksploatacijos ir priežiūros etape prie „ProjectWise“ prisijungia papildomas debesijos paslaugų turto valdymui paketas „AssetWise“. Šiame pakete esantis „Operational Analytics“ modulis, dar žinomas „Optram“ pavadinimu, leidžia vykdyti prognozuojamos priežiūros (angl. Predictive Maintenance) funkcijas – panaudojant neriboto kiekio dimensijų rinkinius nustatyti iš anksto būtinus remonto darbus, dar prieš atsirandant galimiems gedimams.

Komunalinis ūkis

Dr. Slavco Velickov, „Bentley Systems“ sprendimų vandens ūkiui vadovas, kalbėjo apie BIM galimybes ir naudą vandentiekio ir nuotekų tinklų valdytojams. Anot jo, tobulas vandens ūkis apima modernų planavimą, statybą ir eksploatavimą. Šiais laikais tai grindžiama skaitmeninių duomenų modeliu, kuris yra ypač svarbus vandens sistemą eksploatuojant ir remontuojant.

Vandentvarkos sprendimų gamą sudaro specializuoti atskirų komunalinio ūkio šakų sprendimai: „WaterCAD“ ir „WaterGEMS“ – geriamojo vandens tiekimo tinklų, „SewerCAD“ ir „SewerGEMS“ – savitakių bei slėginių ar nuotekų tinklų, „StormCAD“ ir „CivilStorm“ – paviršinio vandens nuotekų (lietaus kanalizacijos) hidrauliniam modeliavimui.

Specifinis produktas „HAMMER“ leidžia atlikti pereinamosios būsenos analizę – apskaičiuoti hidraulinio smūgio poveikį, kai slėginiame tinkle atidaromos ir uždaromos sklendės. Hidrauliniai smūgiai padidina vamzdžių nusidėvėjimą ar gali sukelti sudėtingas avarijas, todėl tokius skaičiavimus dera atlikti tiek projektuojant naujus tinklus, tiek ir optimizuojant veikiančio tinklo siurblių darbą ar numatant tinklo rekonstrukciją.

Visų vandentvarkos sprendimų duomenys projektavimo ir statybos etapuose kaupiami, valdomi ir platinami bendroje duomenų aplinkoje „ProjectWise“, o eksploatavimo etape visus tuos duomenis panaudoja „AssetWise“ platforma. Prasidėjus eksploatacijai, hidraulinių modelių duomenys gali būti papildomi informacija iš sistemos jutiklių ir matuoklių (SCADA sistemų), ir iš visos tos informacijos kuriami veiklos optimizavimo algoritmai – pavyzdžiui, apskaičiuojamas optimalus vandentiekio siurblių įjungimo režimas, leidžiantis tausoti energijos išteklius ir gamtos resursus. Tokia veikla yra išmaniojo miesto elementas.

Išmanusis miestas jau čia

Dr. Arūnas Urbšys, UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius, kaip tik ir pristatė Panevėžio skaitmeninį 3D modelį kaip  išmaniojo miesto pavyzdį.

Kam reikalingas išmanusis miestas? Jis padeda geriau suvokti situaciją remiantis miesto skaitmeniniais duomenimis, o jais pasinaudojant tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas.

Panevėžio 3D modelis yra realus, pasiekiamas per panevezys3d.lt. Modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, perdavus visą informaciją kompiuteriui, „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ dirbo 3,5 mėnesio, kol sugeneravo modelį.

Detalumo lygis 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – 3 cm.

Anot dr. A. Urbšio, šis fotogrametrinis modelis šiandien yra greičiausiai detaliausias visame pasaulyje. Daug miestų pasaulyje kuria fotogrametrinius modelius, tačiau ten detalumas yra 15-20 cm., greičiausiai todėl, kad teritorijos žymiai didesnės.

Į modelį įdiegta laiko skalė, leidžianti matyti, kaip vaizdas keičiasi paros metu ar per visus metus. Vadinasi, faktiškai tai yra 4D modelis. Dirbant su UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“, modelis tobulinamas iki 5D, siekiant įvesti finansinę informaciją. Tokia kaštų statistika – statybos, renovacijos, remonto, dangų keitimo, apželdinimo ir pan. – kaupiama iš viešųjų pirkimų, ir ji gali padėti preliminariai apskaičiuojant numatomų darbų kaštus.

Tadas Samoška, UAB „TPI Vilnius“ atstovas, supažindino su japonų korporacijos „Topcon“ duomenų surinkimo technologijos statinių informaciniam modeliavimui. Jis pristatė „Topcon“ lazerinių skenerių galimybes – galima naudojant sukauptą „as-built“ informaciją tikrinti, ar nėra klaidų palyginti BIM modelio informacija. Lazeriai teikia naudingos informacijos ir statinius eksploatuojant.

Geriausi BIM pavyzdžiai – šviestis ir šviesti kitus

Iain Miskimmin, Londone veikiančios “Crossrail-Bentley BIM Advancement Academy” direktorius, kalbėjo apie edukacijos svarbą palaikant didelius infrastruktūros projektus.

2007 m. JK parlamentas priėmė įstatymą tiesti naują geležinkelio liniją „Crossrail“, kuri kerta Londoną Rytų-Vakarų kryptimis. Jos ilgis – daugiau nei 100 kilometrų, iš jų 27 kilometrai – po žeme, pastatyta naujų arba rekonstruotos 37 stotys, iš jų 8 požeminės. Per tą laikotarpį daug kas pasikeitė. Ne tik padidėjo reikalavimai informacijos tikslumui, bet ir buvo atsigręžta į galutinį statinio naudotoją – kokios informacijos jam iš tikrųjų reikia? Taip pat atsirado būtinybė savininką apmokyti, kaip naudotis visa sukaupta statinio informacija.

2012 m. „Crossrail“ vadovai suvokė, kad kuo įvairiausi projekto dalyviai jį suvokia skirtingai, ir tai kėlė grėsmių viso projekto įgyvendinimui.  Tuometinis „Crossrail“ vadovas Andrew Wolstenholme pareiškė, kad reikia įkurti akademiją, kuri skleistų žinias apie sėkmingiausius BIM naudojimo pavyzdžius ir taip remtų vyriausybės strategijos statybų sektoriuje įgyvendinimą. Jį parėmė „Bentley Systems“ korporacijos vadovas Greg Bentley, pareiškęs, kad visi gali labai daug pasimokyti iš „Crossrail“ statybos tiekimo grandinės.

Taip 2012 m. spalio 1 d. Londone buvo atidaryta „Crossrail-Bentley BIM Advancement Academy”. Ji ėmė šviesti „Crossrail“ projekto dalyvius ir visus kitus, kam rūpi BIM pažanga. Remiamasi ne tik „Crossrail“ projekto, bet ir kitais iškiliausiais pavyzdžiais iš viso pasaulio.

Iain Miskimmin papasakojo, ko ir kaip mokoma akademijoje, ir pabrėžė, kad mokymai jau apima ir statinių informacijos naudotojus.

Akademija dabar jau turi šešis filialus užsienyje, ir tai leidžia geriau surinkti BIM pavyzdžius iš viso pasaulio. Akademijos paslaugomis jau pasinaudojo maždaug 5600 žmonių iš 48 valstybių.

ES BIM vadovas, naujas ISO standartas

 VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas  doc. dr. Vladimiras Popovas perskaitė pranešimą „Europos viešajam sektoriui skirtas BIM diegimo vadovas – kodėl tai svarbu?“

Pristatydamas Europos Komisijos inicijuotą dokumentą, dr. V. Popovas pateikė ketvirtosios pramoninės revoliucijos „Pramonė 4.0“ kontekstą, pabrėždamas, kad dėl savo technologinio atsilikimo statybų sektorius iki jo neištempė ir turi tenkintis atskira kategorija „Statyba 4.0“.

BIM “Statybos 4.0” kontekste nėra vien “senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą. Siekis efektyviai valdyti statinio informaciją ypač gali duoti daug naudos mažinant statinio eksploatavimo kaštus.

Dr. V. Popovas anonsavo, kad 2018 m. lapkritį įsigalios naujas ISO standartas „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai (ISO 19650-1:2018)”.

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą.

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

„BIM and Beyond. Baltic Tour 2018“ be Vilniaus dar apėmė Rygą ir Taliną, kur, be kita ko, irgi buvo pristatytas Panevėžio 3D modelis. Pirmoji tokia konferencija surengta prieš dvejus metus, kita numatoma 2020 metais. Neabejotina, kad „už BIM“ tada rasime naujų įdomių dalykų.